Javapjūtė su „skęstančiais“ kombainais

O šiemet dėl liūčių dar ir dabar kai kuriuose regionuose kombainai tik dabar išvažiavo į laukus. Darbus apsunkina ir dėl lietaus bei vėjo šuorų išgulę javai. Tikėtina, jog užsitęsus javapjūtei, vėliau prasidės ir žieminių rapsų sėja.

Tad kokio derliaus šiemet tikėtis?

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius VANAGAS neslėpė, jog lietingi orai grūdininkams labai pakenkė:

„Matome, kad orai liepos mėnesį vyravo lietingi, kad iškrito tris kartus didesnė lietaus norma, negu įprasta, o kai kur net metinė lietaus norma jau yra iškritusi. Tai javų derliams padarė didelę žalą. Dar nepribrendę grūdai tose varpose, kurios dėl lietaus ir vėjo buvo sugulusios prie žemės, vėl pradėjo dygti. Rapsai kai kuriose ankštarose taip pat pradėjo dygti. Pavogė iš mūsų derlių ir tos pačios pavasarinės šalnos."

- Tai kokio derliaus šiemet tikitės?

- Sakykime, kur javai liko stati, kur pasėliai neišgulę, tai ten derlius bus penkerių metų vidutinis ar net šiek tiek didesnis. Jei ne lietūs, kai kur galėjo būti net 10-15 proc. didesnis už vidutinį. Kiek bus visoje Lietuvoje vidutiniškai prikulta iš hektaro, galėsime pasakyti tik gavę galutinius rezultatus, nes javapjūtė dar nepasibaigusi.

O dabar girdime apie įvairiausius derlingumus. Priklauso ir nuo žemės. Viename krašte džiaugiasi, kad viena tona daugiau derliaus gauna, nes tas derlius yra apie 5-6 tonos iš hektaro. O kitas sako, kad derlius prastesnis, nes anksčiau prikuldavo 8-9 tonas, o šiemet - tik 7 tonas iš hektaro. Reikės suvesti galutinius rezultatus, bet gali būti, kad šiemet grūdų derliaus vidurkis vis vien bus šiek tiek aukštesnis.

Bet grūdų kokybės labai geros tikėtis neverta. Latvijoje dėl šalnų ir liūčių jau paskelbė nepaprastąją padėtį valstybės mastu. Laukiame tokio sprendimo ir iš mūsų Vyriausybės. (Vakar dėl smarkių vasaros liūčių Vyriausybė valstybės lygiu paskelbė ekstremaliąją situaciją, - red.past.) Iš esmės mes dabar į jokius Europos Sąjungos reikalavimų vykdymo terminus netelpame. Dėl blogų orų nespėsime laiku pasėti pasėlių kultūrų, netgi tuos pačius rapsus nespėsime laiku pasėti. Nes tik nuo vieno Dievulio priklauso, ar ruduo bus geras ir tas rapsas spės iki žiemos pakankamai išsivystyti.

Komentuoja Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Dr. Arūnas SVITOJUS:

Visiems Lietuvos ūkininkams šiemet blogai, nes metai nestandartiniai. Prieš tai dvejus metus iš eilės buvo sausros metai, todėl ir šiemet ruošėmės visai kitokiam orui. Bet šiais metais, prasidėjus šalnoms, kai kur visai „nupūtė" uogų bei vaisių derlius. Netgi rašoma, kad šiemet uogas valgė tik turtingieji, nes net miškuose nėra nei mėlynių, nei žemuogių, nei aviečių. O dabar tas ilgas laikotarpis lietaus, kai susiduria šilto ir šalto oro srovės... Kai klimatas keičiasi lėčiau, tada augalai lengviau prie pokyčių prisitaiko, o dabar sunkiai. Vandens prilijo per daug, todėl jo poveikis ypač jaučiamas grūdų ūkiuose.

Bėdų turi ir gyvulių augintojai, nes šiemet dėl lietaus šienainio negali kiek reikia prisigaminti. Šieno taip pat gali trūkti, nes per šienapjūtę nebuvo sauso laikotarpio, kada šienas gali pakankamai išdžiūti. Tikėtina, jog apie 20 proc. padidės šieno ir šienainio savikaina, gali trūkti pakankamai kokybiškų pašarų, o tai susiję ir su gyvulių sveikatingumu bei produktyvumu. Nors šiaip Lietuvoje pastaruoju metu pasitaiko daugiau sausų vasarų nei šlapių. Tik kartą per dešimtmetį būdavo šlapių vasarų.

Keičiasi ir sėklos. Ne visos jos puikiai prisitaiko prie Lietuvos orų. Ūkininkai visą laiką ieško kuo derlingesnių augalų veislių, bet kartu prisiima ir tam tikrą riziką, kad gali ir „sudegti" su neteisingu pasirinkimu, jei pasitaikys per daug šalti ar per daug lietingi metai. Ypač tai rizikinga augalininkystėje, nes labai daug sėklų perkama iš Italijos, kitų Pietų Europos valstybių. Vienais metais tos veislės pasiteisina, o lietingais - blogai.

O ypač sunku dabar, kai Lietuvoje vis daugiau verčiamasi augalininkyste, kuri nereikalauja tiek darbo jėgos - pasėjai, nukūlei ir vėl užsėjai. Anksčiau Lietuvoje 80 proc. žemės ūkio vertėsi gyvulininkyste, kuri reikalauja daugiau darbo jėgos Bet dabar, kaimuose gyventojų mažėjant, ateina naujos technologijos, ateina didelės korporacijos ir joms reikia paprastesnių žemės ūkio veiklų, kur reikia mažiau dirbančiųjų.

Prognozė

Europos komisija prognozuoja, jog šiemet Europoje bus kviečių perteklius, kuris sieks net 13 proc. Didėja pasaulinės kviečių atsargos, todėl mažėja grūdų supirkimo kainos. Skaičiuojama, jog už toną rapsų bus mokama 450-500 Eur. Už antros klasės kviečių toną - 180 Eur. Tačiau atskiri grūdų supirkėjai, ŽŪR duomenimis, šių metų rugpjūtį siūlo šias kviečių kainas:

Ekstra klasė 199 Eur/t

I klasė 191 Eur/t

II klasė 176 Eur/t

III klasė 161 Eur/t