Euras išvarys žmones iš namų

Didžiojoje Britanijoje už valandą minimaliai mokama 8,35 euro, Airijoje - 8,65 euro, netgi krizės tebekrečiamoje Ispanijoje mokama 4,34 euro už valandą.

„Akivaizdu, kodėl žmonės išvažiuoja, - jiems tiesiog reikia didesnio atlygio“, - sako Justa Gėgžnaitė, vadovaujanti pačios įsteigtai įdarbinimo įmonei.

Šįmet Lietuvoje buvo oficialiai registruota 14 tūkst. laisvų darbo vietų, gamybos srityje trūko apie 2,5 tūkst. darbuotojų.

„Dabar kvalifikuotų siuvėjų, šaltkalvių, mėsininkų, vairuotojų neįmanoma surasti. Arba tie žmonės emigravę ir nedalyvauja šalies ekonomikoje, arba jų gaunamos pašalpos ir lengvatos sudaro tokią sumą, kad jiems neapsimoka dirbti už darbdavių siūlomą atlyginimą ir prarasti paramą“, - sako J.Gėgžnaitė.

Dėl mokamų mažų atlyginimų darbuotojų neprisišaukiantys darbdaviai prašo įvežti jų iš užsienio.

„Kas antras mūsų klientas pageidauja darbuotojų iš trečiųjų šalių, kuriems mūsų atlyginimai būtų priimtini. Bet mes negalime to padaryti, nes tas procesas yra ilgas ir sudėtingas, yra tam tikri apribojimai“, - aiškino J.Gėgžnaitė ir pridūrė, kad nuo kitų metų ir jos įdarbinimo įmonė, siekdama išlaikyti darbo vietas, pradės tiekti darbuotojus Vokietijai. Per metus įsipareigota išvežti nuo 400 iki 600 darbuotojų, tiek kvalifikuotų, tiek nekvalifikuotų.

Išskėstomis rankomis vokiečiai laukia darbuotojų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų ES valstybių. Kaip teigia „Nordea“ banko analitikas Žygimantas Mauricas, šioje valstybėje darbo jėgos ima drastiškai trūkti dėl senstančios visuomenės.

„Į ekonomiką investuoti didžiuliai pinigai, o darbuotojai masiškai išeina į pensiją. Todėl Vokietija bus kaip aštuonkojis siurblys, kuris siurbs darbuotojus iš visos ES. Tuo jau skundžiasi Balkanų valstybės, Portugalija, Graikija, tai neišvengiamai paveiks ir Lietuvą“, - įsitikinęs analitikas.

Darbo jėgos siurbliais vėl tampa Didžioji Britanija ir Airija. Londone per šiuos metus nekilnojamojo turto kainos išaugo 20 proc., paklausa kyla, o naujos statybos sutrauks kvalifikuotus statybininkus, taip pat ir iš Lietuvos.

„Airijoje ekonomika auga bene sparčiausiai ES, ypač informacinių technologijų srityje, - mūsų jaunimas tikrai ten ras gerai mokamo darbo“, - įsitikinęs Ž.Mauricas.

Ekonomistas nemano, kad Lietuvos darbdavius išgelbės pigi darbo jėga iš trečiųjų šalių, nes to jau atsikando skandinavai. Norvegija, įsileidusi visus iš eilės imigrantus, dabar juos turi išlaikyti, nes 30 proc. yra bedarbiai ar nenori dirbti, o nedarbas tarp pačių norvegų tėra 7 proc.

Ž.Mauricas siūlo politikams, darbdaviams ir darbuotojams nebadyti vieniems kitų pirštais dėl mažų atlyginimų, didelių mokesčių, išnaudojimo ir pan.

„Nereikia išradinėti dviračio - galima pasekti Airijos pavyzdžiu, kur nuo įstojimo į ES praėjus 14 metų diduma dirbančiųjų emigravo į Angliją dėl didelių atlyginimų. 1987 m. ten buvo sutarta, kad darbdaviai didina darbo užmokestį, o valstybė atitinkamai mažina mokesčius. Ir Airijos ekonomikos šuolis nustebino pasaulį, - primena Ž.Mauricas. - Lietuva ES jau 10 metų, bet gal nelauksime dar 4 metų, kaip airiai, nes kuo toliau, tuo bus sunkiau pakreipti įvykių eigą mums naudinga linkme.“

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“