respublika.lt

Ekonomistai apie mokesčių pakeitimus: ne kosmetiniai, bet metas jiems nėra palankus

(36)
Publikuota: 2023 kovo 21 15:10:00, Eltos inf.
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Antradienį pristatyti Finansų ministerijos mokestiniai pakeitimai ne kosmetiniai ir sprendžia daugelį įsisenėjusių problemų ir diskriminacinių nesąmonių, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tuo metu „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad dabar metas mokesčių reformai nėra palankus, todėl nusimato itin karštos diskusijos.

 

„Mokesčių reformos paketas labai nenustebino, – žiniasklaidai išplatintame pranešime dėstė I. Genytė-Pikčienė. – Pasiūlymuose įgyvendinami Vyriausybės programoje užsibrėžti aiškūs tikslai mažinti mokestinės naštos skirtumus ir siekti, kad horizontalus teisingumas būtų ryškesnis – mokestinė našta priklausytų ne nuo veiklos formos, o nuo uždirbamų pajamų lygio.

Be to, yra naudingų dalykų, kurie mažins biurokratinę naštą ir skatins vykdyti veiklas skaidriau bei bus užglaistytos ankstesniuose pakeitimuose paliktos spragos.“

Ekonomistė pridūrė, kad momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas ir galimybė jį atskaityti yra geras pasiūlymas, ypač, kai turto naujumo reikalavimas nebetaikomas. „Iš dalies šis pasiūlymas patenkina 0 proc. tarifo reinvestuojamam pelnui poreikį“, – paaiškino ji.

I. Genytė-Pikčienė dar sakė, kad teisingesnis aukštesnių pajamų apmokestinimas, apjungiant tiek pagal darbo santykius, tiek iš kapitalo gautas pajamas yra teisingesnis Lietuvoje, tačiau svarstė ar neprasidės kapitalo ir darbo apskaitinė migracija tarp kaimyninių šalių stengiantis susimažinti mokestinę naštą. „Ypač, kai per tris šalis veikiančių subjektų yra gausu“, – pastebėjo ji.

Ekonomistė geru pasiūlymu pavadino smulkaus verslininko sąskaitą, nes ji mažina biurokratinę naštą, didina skaidrumą.

„Verslo liudijimais ir individualia veikla besiverčiančių apmokestinimo našta didės ryškiausiai, bet tokia ir buvo svarbiausia šios reformos ambicija. Sumažinama leidžiamų preziumuojamų sąnaudų riba nuo 30 proc. iki 20 proc., neleidžiama atimti įmokų „Sodrai“ jau didina mokestinę naštą, o GPM tarifas bus didinamas palaipsniui per tris metus nuo 15 proc. iki 20 proc., bet didės socialinės garantijos“, – dėstė ji.

I. Genytė-Pikčienė dar dėmesį atkreipė į investicinę sąskaitą. Anot jos, tai geras pasiūlymas, apie tai kalbėta seniai ir poreikis yra. „Vis dėlto, netaiklu suplakti šitą klausimą su valstybės paskatomis taupyti, tai neturėtų būti „arba/arba“ klausimas. Kad situacija sparčiau keistųsi ir dviženklės infliacijos akivaizdoje neturėtume rekordinių sumų indėliuose, reikia ir to, ir to“, – rašė ji.

Be to, gerų dalykų ekonomistė įžvelgė ir smulkaus verslo skatinime.

„Dėl infliacijos buvo būtina peržiūrėti įstatyme įrašytas konkrečias apyvartų ribas. Iki 10 darbuotojų skaičiaus apribojimo taikymo atsisakymas taip pat yra taiklus, nes visiškai pakanka apyvartos parametro įmonės dydžiui nusakyti ir nėra reikalo techniškai stabdyti įdarbinimą. Vis dėlto, pavyzdžiui, registravimosi PVM mokėtoju riba po pernykštės infliacijos galėtų būti kilstelėta dar daugiau.

Apibendrinant, dalis reformos pasiūlymų tikrai taiklūs ir būtini, tačiau metas mokesčių reformai nėra palankus tiek dėl momento politiniame cikle, tiek dėl ekonominio neapibrėžtumo, tad nusimato itin karštos tolesnės diskusijos ir sunku prognozuoti, kokia dalis pasiūlymų bus patvirtinta“, – nurodė I. Genytė-Pikčienė.

Savo ruožtu N. Mačiulis pastebėjo, jog pasiūlymais karpomas „gyvulių ūkio“ narių skaičius – mažėja atotrūkis tarp individualią veiklą vykdančių ir samdomų darbuotojų mokesčių.

„Mažėja mokesčiai viduriniajai klasei (vidutiniškai nemažai uždirbančių samdomų darbuotojų), papildomais tarifais apmokestinamos tik labai didelės pajamos.

Naikinamos mokestinės lengvatos gyvybės draudimui ir kaupimui trečios pakopos pensijų fonduose, bet atsiranda daug efektyvesnis investicijas ir taupymą skatinantis instrumentas – investicinė sąskaita.

Pagrindinis pasiūlymų trūkumas – dalis pasikeitimų įsigalios ne nuo kitų metų, o tik 2025-2026 metais“, – feisbuke parašė ekonomistas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (36)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kur dažniausiai perkate maisto produktus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +1 C

-1 +2 C

-3 +2 C

+1 +6 C

+4 +8 C

+4 +7 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-5 m/s