Daliai gyventojų pasitraukus iš pensijų fondų, pasilikusiems gali didėti mokesčiai

„Įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad mokesčiai priklauso nuo pensijų fondo dydžio – kuo jis didesnis, tuo mažesni atskaitymai“, – portalo „Verslo žinios“ tinklalaidėje „Mano pinigai“ teigė V. Cibas.

„Tai reiškia, gali būti, kad bus tokia situacija, jog pensijų fondo turtas sumažės ir tiems likusiems bus taikomi didesni atskaitymai negu buvo taikomi iki sausio 1 d. Gali būti tokia situacija, nebūtinai ji bus įgyvendinta, bet ji yra įmanoma“, – sakė jis. 

Seimas pritarė nuo 2026-ųjų leisti gyventojams dvejus metus laisviau išsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas – savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį, taip pat sudaryti galimybes paprasčiau atsiimti dalį sukauptų lėšų. 

V. Cibo teigimu, prognozuojant, kiek gyventojų pasitrauks iš antros pakopos, reikėtų vertinti Estijoje 2021 m. vykdytos analogiškos reformos padarinius.

„Jeigu pažiūrėsime į Estiją, per pirmąją bangą pasitraukė apie 20 proc. kaupiančiųjų, tai labai tikėtina, kad Lietuvoje tą skaičių irgi matysime tokį“, – sakė jis. 

Anot V. Cibo, atsižvelgiant į ekonomistų prognozes, realybėje pasitraukiančių skaičius galėtų svyruoti tarp 20–50 proc.

„Mano asmenine nuomone, jis gali būti ir didesnis, nors Lietuvos bankas irgi prognozuoja oficialiai, kad bus 20 proc. arba šiek tiek daugiau. Tačiau žinome, kad yra daug įvairių apklausų, kuriose figūruoja įvairūs skaičiai, ir didesni nei 20 proc.” – teigė LB atstovas. 

„Turbūt dar viena indikacija – kiek aktyviai kaupiančių yra antroje pakopoje. Tai aktyviai kaupiančių yra 50 proc. (…) Tai, sakyčiau, labai tikėtina, kad pasitraukiančių gali būti nuo 20 proc. iki 50 proc., šiame intervale”, – tikino jis. 

Seimas birželį priėmė antrosios pensijų pakopos pertvarką, kuri įsigalios kitąmet. 

Gyventojai iš pensijų fondų galės laisvai trauktis dvejus metus, o nusprendę likti kaupime – toliau pasirinkti standartinę 3 proc. mėnesio įmoką nuo atlyginimo, ją didinti ar stabdyti įmokas vieneriems metams, šį laikotarpį ir pratęsiant.

Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas.

Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), šių metų birželį antrosios pakopos pensijų fondų valdomas turtas siekė 9,2 mlrd. eurų ir nuo 2024 m. to pačio laikotarpio išaugo 12,5 proc.