ES statistikos agentūra „Eurostat" skelbia, kad nuo 2010 m. II ketvirčio iki šių metų II ketvirčio būsto kainų didėjimas Lietuvoje siekė net 202 proc. Toks augimas - trečias tarp ES valstybių, dar spartesnis fiksuojamas tik Estijoje ir Vengrijoje. Lietuva kainų šuoliais visada itin pasižymi. Štai ir Rusijai pradėjus karą Ukrainoje infliacija mūsų šalyje buvo pati didžiausia ir perlipo 20 proc., ja lenkėme net... kariaujančias šalis.
Lėmė ir algų kėlimas
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas „Vakaro žinioms" aiškino, kad vieną didžiausių visoje ES mūsų šalies NT kainų šuolį lėmė kelios priežastys.
„Kainų šuolis matomas ne tik NT atžvilgiu, brango ir maistas, kiti produktai, paslaugos. Ypač brangti viskas ėmė įsivedus eurą. NT yra neatskiriama visos Lietuvos ekonomikos dalis. Ne paslaptis, kad lietuviai labai mėgsta stebėti NT kainas, todėl jų kilimas taip ir akcentuojamas. O jų kilimą ypač nulėmė tai, kad, Lietuvai įstojus į Šengeno erdvę, prasidėjo masinė emigracija, labiausiai - statybų sektoriaus darbuotojų. 2008-ieji buvo kritiniai, kai Lietuvą paliko daugiausiai piliečių per visą istoriją. Ypač statybininkų. Lietuvoje pasijuto didžiulis jų stygius, todėl kasmet po kokius 8 proc. jiems buvo didinamos algos. O atlyginimai sudaro reikšmingą NT kainos dedamąją", - pasakojo D.Gedvilas.
Ne visai korektiškas tyrimas
NT kainų augimą didino ir statybinių medžiagų, kuro brangimas, brango žemės sklypai, projektavimo paslaugos, didėjo infrastruktūros mokesčiai.
„Taip, kainos augo ir kitose šalyse, bet, kaip minėjau, Lietuva buvo išskirtinė, nes procentiškai didžiausias statybininkų skaičius paliko mūsų šalį. O tie, kurie liko, pradėjo lygiuotis į kaimyninėse valstybėse mokamą darbo užmokestį. Sako: jei nemokėsite tiek, kiek moka kitur, išvažiuosime.
Bet pasikartosiu: brango viskas, tačiau lietuviai labai seka NT kainas, nes kiekvienas nori turėti savo būstą. Todėl taip jautriai reaguojame į tai, kad pagal NT kainų augimą esame vieni lyderių.
Tačiau labai keistai „Eurostat" pasirinko atskaitos tašką. Lietuva buvo ta valstybė, kurioje 2008-aisiais prasidėjus ekonominei krizei NT kainos krito bene labiausiai. Todėl, jei atskaitos tašku būtų pasirinkti 2007-ieji, mūsų kainų augimas tikrai neatrodytų toks didelis", - kalbėjo statybininkų atstovas.
Kalta valdžia
Ekonomistas Sigitas Besagirskas „Vakaro žinioms" sakė, kad pagrindinė priežastis, kodėl pas mus beveik visos kainos kyla kone sparčiausiai visoje ES, yra valdžios vykdoma pinigų politika.
„Jei pažiūrėtume į pinigų masės padidėjimą rinkoje, Lietuva šiuo aspektu yra lyderiaujanti arba bent viena iš lyderiaujančių visoje ES.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visos mūsų vyriausybės problemas sprendžia, o net jei tų problemų nėra, vis tiek jas „sprendžia" besiskolindamos. Pasiskolina ir išmeta tuos pinigus į rinką, tiesiog taško. Valstybės tarnyboje algų didinimas - beprecedentis.
Valstybiniame sektoriuje algų kilimas yra ne ko kito, kaip to, kad valstybė nuolat skolinasi, pasekmė. O kai pinigų kiekis padidėja, natūralu, kad kyla ir kainos. Ekonomika tiek neauga, arba auga dirbtinai dėl to, kad mes skolintais pinigais padidiname vidaus vartojimą, nors pramonė traukiasi. Kadangi mes dar nepasiekėme Mastrichto kriterijaus - valstybės skolos, siekiančios 60 proc. BVP - toliau skolinamės ir taškomės pinigais. Nes politikai labai nori įtikti rinkėjams.
Ypač taškėsi Ingridos Šimonytės Vyriausybė, valstybės skolą beveik padvigubinusi lyginant su buvusia kadencijos pradžioje.
Bandome praskolinti valstybę, o paskui žiūrėsime, kas bus. Italai, pavyzdžiui, tą jau padarė. Italijoje nuo 1990 iki 2024 m. atlyginimai pakilo tik 4 proc. Ekonomika augo, augo, tačiau kadangi augimas buvo pagrįstas beprotišku skolinimusi, priėjo liepto galą. Ir dabar šalis stagnuoja", - dėstė S.Besagirskas.
Verslas apetitu nesiskundžia
Dažnai tiek Vyriausybės, tiek Seimo nariai, teikdami pasiūlymus remiasi gerąja užsienio šalių praktika.
„Deja, užsienio šalių praktika ir yra tokia: prasiskolinti, o po to sėdėti prie suskilusios geldos. Kadangi mūsų vyriausybės žarstosi pinigais, verslas naudojasi proga ir kelia kainas. Ko nekelti, jei daugiau pinigų turintys žmonės vis tiek pirks? Kodėl parduoti pyragėlį už 4 eurus, jei jį nupirks ir už 6 eurus?" - retoriškai klausė ekonomistas.
Nelogiškas reikalavimas
Pašnekovas pakalbėjo ir apie NT kainas.
„Lietuva ir šioje vietoje yra lyderė blogąja prasme. Kaip tik dabar esu Frankfurte (pokalbis įvyko spalio 14 d., - aut. past.), pasidomėjau ir sužinojau, kad ten naujos statybos būsto kvadratinis metras kainuoja apie 5,5 tūkst. eurų, Lietuvoje - 4 tūkst. eurų. Tačiau mūsų algos, perkamoji galia daug labiau atsilieka nuo vokiečių nei yra skirtumas tarp NT kainų.
Pas mus NT sektoriuje beveik nėra konkurencijos, keli žaidėjai pasidalinę rinką. Be to, mes vieninteliai pasaulyje turime A++ energinio naudingumo klasės reikalavimą pastatams, kuris yra visiškai beprasmis: ir smarkiai kelia kainas ir yra ne ekologinis, o antiekologinis, nes labai daug medžiagų išmetama. Vien dėl šito reikalavimo statybos pas mus yra kokiais 15-20 proc. brangesnės nei kaimyninėse valstybėse. Lobistai išsireikalavo tokios nesąmonės", - dėstė S.Besagirskas.
Išeičių yra
Tačiau S.Besagirskas teigia, jog mitas tėra pasakymas, kad pas mus būstai brangūs ir dėl to, jog lietuviai mėgsta turėti savo būstą, o ne jį nuomotis, nors esą užsienyje nemažai šeimų ūkių NT nuomojasi visą gyvenimą.
„Ne, lietuviai šiuo atžvilgiu nėra išskirtiniai, visur panašus procentas žmonių turi įsigiję NT. Tačiau mes labiau norime gyventi arčiau centro, būtinai pro langą matyti Gedimino pilį, vietoje to, kad pirktume būstą kokius 30 km nuo Vilniaus, kur jis yra pigus, ir į darbą važinėtume. Ką reikėtų daryti? Visų pirma pagerinti viešojo transporto susisiekimą su rajonais aplink Vilnių ir atšaukti reikalavimą dėl A++ klasės. Tada mūsų NT kainos kokius 20 proc. nukristų, tačiau politikai to nesiims, nes žino NT vystytojų, kurie yra labai įtakingi, pavardes.
Komentuoja ekonomistas Marius DUBNIKOVAS:
„Žiūrint iš kurios pusės mes pažiūrėsime į spartų NT kainų ir kitų kainų kilimą. Tai, ką paskelbė „Eurostat" apie mūsų būsto kainas, reiškia, kad mes gerai gyvename: sparčiai auga ekonomika, dėl to didėja mūsų perkamoji galia. Kai didėja perkamoji galia, būstas užprogramuotas brangti. Nes žmonės turi daugiau pinigų, nori juos investuoti į NT. Pirkėjų daugėja, didėja konkurencija, todėl kainos kyla.
Antras dalykas - reikia nepamiršti, kad „Eurostat" dabartines NT kainas lygina su 2010 m. - pokrizinio laikotarpio - kainomis. Lietuva nuo krizės buvo nukentėjusi kone labiausiai visoje ES. Matavimo taškas pasirinktas nuo to meto, kai mūsų NT kainos buvo labai žemos. O po to mūsų ekonomika ėmė sparčiai augti, tebeauga iki šiol ir tas augimas yra vienas didžiausių Europoje. „Eurostat" lygina labai gerą tašką su labai blogu tašku", - paaiškino M.Dubnikovas.
Be to, anot ekonomisto, lyginama, kaip kainos kito per 15 metų laikotarpį. „Jei tą augimą padalintume iš 15 metų, pamatytume, kad metinis augimas nėra labai didelis, nesiekia net 8 proc. Tai tikrai nėra kažkoks „kosmosas", atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius 10 metų žmonių pajamos kasmet augo po maždaug 10 proc. Kitaip tariant, NT brangsta ne dėl to, kad blogai gyvename, o dėl to, kad gerai gyvename", - komentavo pašnekovas.
Jis nesistebi, kad ir Rusijai pradėjus karą Ukrainoje pas mus infliacija į viršų šovė labiausiai iš visų ES šalių.
„Visų pirma, infliaciją labiausiai sukėlė smarkiai išaugusios energetikos kainos. O kodėl jos taip išaugo? Nes mes į energetikos krizę „įrėpliojome" su visišku energijos importu. Kitaip tariant, kai energetikos reikėjo, mes jos neturėjome ir privalėjome pirkti brangiai iš kitur. O tai kėlė ir kitas kainas", - reziumavo M.Dubnikovas.