Teismas: kunigo Mikutavičiaus žudikui Beleckui ir po 26 metų kalinimo dar anksti į laisvę

Kauno apygardos teismas lapkričio 18 d. nutartimi netenkino Kalėjimų tarnybos teikimo dėl V. Beleckui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nepaisant to, jog stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį viso bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę švelninti, pakeičiant ją terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Šią nutartį praeitą savaitę paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas. Šio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, tačiau dėl bausmės sušvelninimo daugiau nei 70 metų sulaukusiam V. Beleckui bus sprendžiama vėliau, praėjus tam tikram laikui. 

„Teisėjų kolegijos vertinimu, V. Belecko padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdis ir laipsnis, taip pat jų padarymo aplinkybės, kaip ir kitos šioje nutartyje paminėtos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad net ir laisvės atėmimo bausmę jam atlikus daugiau nei 26 metus, yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis“, – rašoma trijų teisėjų kolegijos nutartyje.

Lietuvoje galioja įstatymo norma, kad iki gyvos galvos nuteisti asmenys, praleidę už grotų ne mažiau kaip 20 metų, turi teisę prašyti nustatyti terminuotą laisvės atėmimą nuo 5 iki 10 metų.

Teikimus dėl tokių nuteistųjų bausmės švelninimo kasmet teikia kalėjimai, kuriuose šie nuteistieji atlieka nuosprendžiu paskirtą bausmę.

V. Belecko advokatė teigė, kad jos kliento nusikalstamo elgesio rizika nuo 2016 m. nuosekliai mažėja – 2016 m. buvo nustatyti 53 balai, o dabar ji sumažėjusi iki 37 balų.

Be to, jau daugiau negu dvejus metus nuteistajam yra nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjimo tendencijomis. Ji sako, kad dabar V. Beleckas laikosi visuotinai priimtinų nuostatų, išlieka mandagus bendraudamas, apie priežiūrą atsiliepia teigiamai.

Advokatė Diana Višinskienė skunde rašė, kad teismas jau septintą kartą atmetė teikimą dėl nuteistojo V. Belecko bausmės pakeitimo ir taip buvo paneigta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje minima viltis išeiti į laisvę – net įvykdžius visus socialinės reabilitacijos tikslus, įgyvendinus bausmės paskirtį, formaliais teismo motyvais nuteistasis lieka įkalintas laisvės atėmimo vietų įstaigoje iki gyvos galvos.

Gynėja rašė, kad V. Beleckas aktyviai dalyvavo socialinių įgūdžių ugdymo mokymuose, sėkmingai juos baigė, palaiko santykius su artimaisiais, dalyvavo religinio pobūdžio edukaciniuose užsiėmimuose, dailės ir menų būrelyje, fizinio aktyvumo veiklose, kultūriniuose renginiuose, koncertuose, lankė vaidybos būrelį, įtrauktas į smurto prevencijos grupę, savanoriškai dalyvauja psichologų vedamuose užsiėmimuose, grupinėse veiklose.

Būdamas už grotų V. Beleckas įgijo siuvėjo, prekių žinovo specialybes, 2011– 2014 m.  dirbo skalbykloje darbininku, o nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki šiol dirba Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Ūkio aptarnavimo skyriuje valytoju. 

Byloje pateikta vienos bendrovės pažyma, joje nurodyta, kad V. Beleckas galėtų būti įdarbintas bendrovėje vadybininku. 

Atlikdamas bausmę, V. Beleckas 11 kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, 5 kartus baustas drausmine tvarka. Paskutinis pažeidimas užfiksuotas 2018 m. spalio 31 d. – dėl alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimo nuteistasis prevencijos užsiėmimuose. 

Iš viso bausmės atlikimo metu V. Beleckas buvo skatintas 31 kartą, paskutinį kartą – lapkritį – už nepriekaištingą elgesį, pareigingumą.

Bandė užtarti ir dvasininkai 

Rumšiškių Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas charakteristikoje nurodė, jog nuteistasis V. Beleckas dalyvauja organizuojamuose alfa kurso užsiėmimuose, Švento Rašto studijose, šventose Mišiose, padeda kapelionui organizuoti veiklą. 

„Nuteistasis siekia dvasinių tiesų pažinimo, supranta ir pripažįsta savo padarytą nusikaltimą, dėl jo gailisi. Pokalbių metu galima suprasti, kad dalyvavimas religinėse apeigose, suprantant jų prasmę, padeda keistis. Jis su entuziazmu padeda organizuoti dvasinius užsiėmimus, kurie padeda keistis jam pačiam bei aplink esantiems nuteistiesiems“, – rašoma charakteristikoje.

Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos kapelionas rugpjūtį pateiktoje charakteristikoje nurodė, kad nuteistąjį asmeniškai gerai pažįsta nuo 2019 m. rugsėjo mėn.

Anot dvasininko, V. Beleckas aktyviai dalyvauja Lietuvos kalėjimų kapelionų asociacijos organizuojamoje dvasinėje veikloje. Nuteistasis domisi dvasinėmis vertybėmis, siekia pozityvaus mąstymo, yra labai pozityvus.

Jis aktyviai dalyvauja įvairioje socialinėje nuteistųjų užimtumo veikloje, prisideda prie kitų nuteistųjų labo, kelia jų svarbius klausimus posėdžiuose, nes yra nuteistųjų tarybos narys. 

„Jo elgesys pastebimai keičiasi į gerąją pusę. Jis visada elgiasi pagarbiai, yra draugiškas, komunikabilus, atviras ir nuoširdus, nekelia jokios grėsmės aplinkiniams. Apaštalinis nuncijus Lietuvoje P. L. Q. 2018 m. lapkričio 26 d. rašte nurodė, kad Šventasis Tėvas V. Beleckui siunčia savo apaštalinį palaiminimą, palydi malda ir dėkoja už pasitikėjimą rašant laiškus Šventajam Tėvui. Tokie asmeniniai popiežiaus palaiminimai teikiami vieną kartą žmogaus gyvenime, atsižvelgus į konkretaus žmogaus tikėjimą, moralinį gyvenimą, krikščionišką pavyzdį“, – rašoma dar vienoje charakteristikoje.

Žalos atlyginimas – apsimestinis

Nuteistojo gynėja skunde nurodė, kad V. Beleckas yra įsipareigojęs atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą ir deda aktyvias pastangas, kad tai padarytų. 2023 m. ir  2024 m. jis teikė prašymus leisti išsiųsti pinigus nukentėjusiesiems, o šiemet su antstoliu sudarė sutartį dėl priteistos žalos dengimo ir kas mėnesį perveda po 140 eurų į antstolio saugomą sąskaitą bei po 60 eurų vykdymo išlaidoms atlyginti. 

Nuteistasis vis dar nėra atlyginęs nukentėjusiesiems padarytos žalos dalies – 1 200 534 litų  (347 698 eurų).

Ir Kauno apygardos, ir Lietuvos apeliacinis teismas pažymėjo, kad nuteistojo veiksmai, siekiant atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, yra formalūs – jais siekiama ne realiai atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, bet sukurti iliuziją, kad tai daroma.

Teismai taip pat atkreipia dėmesį, kad apie pagrobtų ir nerastų meno vertybių buvimo vietą jokių paaiškinimų V. Beleckas nepateikia, o padarytos žalos atlyginimo veiksmai fiksuojami tik paskutiniuosius kelerius metus. 

Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis kaltę pripažino iš dalies, neigė organizavęs nužudymą, o po daugiau nei 20 metų atliktos laisvės atėmimo bausmės V. Beleckas kaltę pripažįsta.

Kalėjimo psichologė savo pažymoje nurodė, kad V. Beleckas dėl savo gerovės linkęs į manipuliatyvius veiksmus, ir susiję vien su siekiu įgyvendinti įstatyme nustatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme sąlygas.

Nuteistojo norą dirbti teismai įvertino kaip deklaratyvų: V. Beleckas 2011– 2014 m. tuomečio Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo skalbykloje dirbo darbininku, tačiau, padaręs šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, darbo neteko. 

Vėliau perkeltas į Pravieniškes 2018 m. vasarį nuteistasis gavo pasiūlymą dirbti valytoju, tačiau darbo atsisakė dėl pensinio amžiaus, o 2020 m. jau pats kreipėsi dėl galimybės įsidarbinti valytoju.  

„Sutiktina su apygardos teismo vertinimu, kad šios aplinkybės rodo nuteistojo nenuoseklų požiūrį į darbą. Nors Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. rugsėjo 11 d. socialinio tyrimo išvadoje V. Belecko motyvacija dirbti grindžiama, be kita ko, UAB „A“ pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kad V. Beleckas galėtų būti įdarbintas bendrovėje vadybininku, šioje bendrovėje, remiantis viešai prieinamais duomenimis, dirba tik vienas apdraustas darbuotojas, todėl mažai tikėtina, kad nuteistojo galimybė įsidarbinti minėtoje įmonėje yra reali“, – pastebėjo teismai.

Teisėjai mano, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės gali būti pakeista terminuota laisvės atėmimo bausme tik tais atvejais, kai teismui nekyla jokių abejonių dėl nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, o jo pažanga yra nuosekli, pastovi bei akivaizdi ir sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad tolimesnė nuteistojo resocializacija galima jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 

„Teismas turi būti įsitikinęs, kad atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę asmuo nebus pavojingas ir nekels grėsmės visuomenei. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, nagrinėjamu atveju šiuo metu tokių išvadų daryti nėra pagrindo“, – rašoma Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Eglės Gruodienės, Audriaus Juozapavičiaus ir Ernesto Rimšelio priimtoje nutartyje.

ELTA primena, kad 63 metų kunigas, poetas, žymus kolekcininkas R. Mikutavičius buvo nužudytas 1998-ųjų liepą. Šio vieno šiurpiausio Lietuvos kriminalistikos istorijoje nusikaltimo metu iš nužudytojo namų pagrobta milijonais vertinama meno kūrinių kolekcija.

Prieš tai R. Mikutavičius buvo įviliotas į svetimą butą, ten apsvaigintas eteriu ir automobilio bagažinėje nuvežtas prie Nemuno, kur dar gyvas buvo išrengtas, suvyniotas į tinklą ir nuskandintas.

Vėliau jo kūnas rastas, tačiau žinomas dvasininkas buvo palaidotas kaip neatpažintas asmuo.

2000-aisiais V. Beleckas buvo nuteistas už kunigo nužudymo ir jo meno kolekcijos vagystės organizavimą. Nelaisvėje jis laikomas nuo 1999 metų kovo.

Kunigo nužudymo byloje laisvės atėmimo bausmėmis taip pat buvo nuteisti Ivanas Kvaskovas, Artūras Daškovskis ir Valdas Puodžiūnas.

I. Kvaskovas nusižudė pataisos namuose. 

2001 metais per unikalią slaptą tarptautinę operaciją, Vokietijoje buvo sulaikyti gerai Lietuvos teisėsaugai žinomi, su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis siejami, asmenys.

Rasti trys vertingi pagrobtos kolekcijos paveikslai, už kuriuos buvo prašoma 280 tūkst. Vokietijos markių. Ši R. Mikutavičiaus meno vertybių pardavėjų sulaikymo operacija buvo pripažinta pavyzdine tarptautine operacija ir įtraukta į JAV Federalinio tyrimo biuro akademijos kursantų studijų programą.

Tęsdami pagrobtos kolekcijos paiešką, Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinių pareigūnai 2008 metais sulaikė grupę asmenų, kuri ruošėsi kontrabandos būdu iš Lietuvos į užsienio valstybes išgabenti nužudyto kunigo vertingiausią paveikslų kolekcijos dalį. 

Paveikslus buvo planuojama gabenti į Rusiją, Lenkiją ir Vokietiją. Kratų metu Kaune ir Vilniuje rasti nepažeisti ir neapgadinti devyni iš kolekcijos pagrobti paveikslai.