Tarptautinė operacija: Ukrainoje likviduotas ir lietuvius „medžiojęs“ sukčių centras

Klaipėdos apskrities policija pirmadienį pranešė, kad vasario 17 d. Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos teisėsaugos pareigūnai, koordinuojant Eurojustui įvykdė operaciją, kurios metu Ukrainoje, Dniepro mieste, likvidavo tarptautinį sukčiavimo skambučių tinklą.

Suimta 11 asmenų, atlikta daugiau nei 30 kratų, kurių metu konfiskuota kompiuterinė, serverių įranga, elektroninės laikmenos, dokumentai, kriptovaliutų piniginės, apie 400 tūkst. eurų grynais pinigais ir 8 prabangūs automobiliai.

Kaip įtariama, nukentėję Latvijos ir Lietuvos piliečiai prarado daugiau nei 160 tūkst. eurų. Neatmetama, kad apgaulingos investicinės platformos aukomis galėjo tapti ir daugiau žmonių.

Pareigūnai nustatė, jog skambučių centras buvo įsteigtas ir veikė pagal gerai organizuotą schemą. Nusikaltėlių grupė aukas viliojo apgaulingu investavimu į kriptovaliutą, žadėjo didelius pelnus. Tyrimo duomenimis, norėdama išvilioti dar daugiau pinigų nusikaltėlių grupė prašydavo lėšų teisinei pagalbai, kad būtų galima susigrąžinti prarastą turtą.

Įtariama, kad naudodami programinę įrangą skambučių centro darbuotojai galėjo gauti prieigą prie aukų lėšų, o tada sėkmingai pervesdavo pinigus į nusikaltėlių grupės banko sąskaitas ir kriptovaliutos pinigines.

Po to, kai teisėsaugos pareigūnai Latvijoje ir Lietuvoje gavo informacijos apie mažiausiai devynias tokio sukčiavimo aukas, Eurojustas įsteigė bendrą tyrimo grupę ir suteikė finansinę pagalbą.

Vadovas - kriminalinis autoritetas

Tai ne pirmoji sėkminga operacija prieš Ukrainoje veikiančius sukčius. Štai pernai kovą buvo pranešta apie operaciją prieš grupuotę, veikusią Ukrainos Dniepropetrovsko srityje.

Kaip rašė „Vakaro žinios", Klaipėdos apskrities policijos Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai dar 2022 m. gavo šešių Lietuvos piliečių pareiškimus apie sukčiavimo atvejus. Nustatyta, kad rusiškai kalbantys žmonės, apsimetę banko ar policijos darbuotojais, įtikino juos perduoti savo elektroninės bankininkystės duomenis neva siekiant apsaugoti lėšas nuo nusikalstamų veiksmų - esą su sąskaitomis vyksta įtartinos finansinės operacijos, todėl saugumo sumetimais duomenis būtina atnaujinti.

Patikėję sukčiais nukentėjusieji pateikė savo prisijungimus. Iš jų sąskaitų išgaravo beveik 300 tūkst. eurų.

Tyrėjų duomenimis, skambučių centras buvo įsikūręs Kamianskės mieste, o jam galimai vadovavo vietinis kriminalinis autoritetas. Tyrimo duomenimis, lyderis kontroliavo visus procesus, atsakė už pajamas ir išlaidas, o apie sukčių skambučių centro veiklą jam atsiskaitė „kuratorius".

Anot Ukrainos policijos, organizacinę struktūrą sudarė vadinamasis personalo skyrius, kuris kruopščiai atrinkdavo darbuotojus. Administratoriai koordinavo operatorius, kūrė algoritmus ir schemas, apmokė ir švietė darbuotojus, o finansininkai tvarkė grynųjų pinigų įplaukų apskaitą.

Pastarieji kontroliuojamiems asmenims kūrė „šaltas" (neprisijungtas prie interneto, saugesnes) kriptovaliutų pinigines ir ieškojo tarpininkų, per kuriuos išimdavo pinigus iš užsienio bankuose atidarytų sąskaitų. Jie taip pat buvo atsakingi už klientų bazės įgijimą „darknete".

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad skambučių centro darbuotojai šifruotu ryšiu skambindavo atsitiktiniams bankų klientams. Apsimesdami teisėsaugos ar finansų institucijų atstovais jie įtikindavo žmones pateikti konfidencialius duomenis.

Tyrimo duomenimis, gavę prieigą prie sąskaitų sukčiai pervesdavo lėšas į Ukrainos piliečių vardu atidarytas sąskaitas, o vėliau - į kriptovaliutų pinigines Azijos biržoje. Po to pinigai keliaudavo į sukčių kontroliuojamas sąskaitas bankuose ir kt. Taip buvo siekiama išvengti teisėsaugos institucijų sekimo.

Tyrimo metu buvo sulaikyta 14 įtariamųjų, iš kurių 13-ai jau paskirtos kardomosios priemonės. Per 35 kratas rasta beveik 1 mln. grivinų ir 160 tūkst. JAV dolerių, banko kortelės, kompiuterinė įranga, mobilieji telefonai, SIM kortelės, dokumentai ir prabangūs automobiliai. Įtariamieji - Kamianskės, Dniepro, Kijevo ir Mykolajivo srities gyventojai.

Rado ir ginklų

Pernai gruodį mūsų pareigūnai padėjo sužlugdyti telefoninių sukčių tinklą, veikusį Dniepre, Ivano Frankovske ir Kijeve. Jo nariai, įtariama, apgaudinėjo žmones visose Europos šalyse, tarp jų - ir Lietuvoje. Turimais duomenimis, nuo gaujos nukentėjo daugiau kaip 400 žmonių, o bendra padaryta žala viršija 10 mln. eurų. Darbui skambučių centruose buvo verbuojami tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių gyventojai.

Skambučių centruose galėjo dirbti apie 100 asmenų. Įtariamaisiais pripažinti 45 žmonės.

Tarptautinės operacijos metu Ukrainoje buvo atlikta daugiau kaip 70 kratų, išardyta telefoniniam sukčiavimui pritaikyta infrastruktūra. Kratų metu buvo paimta daugiau kaip 300 kompiuterių, virš 300 mobiliojo ryšio telefonų, keletas serverių, dideli kiekiai informacijos saugojimo laikmenų. Konfiskuoti padirbti policijos pareigūnų ir banko darbuotojų pažymėjimai, melo detektoriaus aparatas. Taip pat buvo rasta įvairių kategorijų ginklų ir įvairių kalibrų šovinių.

Buvo areštuota, kaip įtariama, nusikalstamos organizacijos nariams priklausantis 21 automobilis, iš kurių vieno vertė siekia net iki 300 tūkst. eurų. Taip pat areštuotas nekilnojamasis turtas. Sulaikymo metus metu skambučių centruose Lietuvos piliečių nerasta.

Tarptautinėje operacijoje dalyvavo Lietuvos, Čekijos, Latvijos, ir Ukrainos prokuratūrų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų atstovai.

Pasak prokuratūros, sukčiai naudojo įvairias apgaulės schemas, pavyzdžiui, apsimesdavo banko darbuotojais, policijos pareigūnais, kad įgytų nukentėjusiųjų pasitikėjimą, o vėliau užvaldytų jų turtą, pasinaudotų apgautų žmonių banko kortelėmis ir jų duomenimis pinigams išgryninti. Dažniausiai savo aukoms įtariamieji meluodavo apie nukentėjusiųjų banko sąskaitų nulaužimą. Jie įtikindavo pervesti dideles pinigų sumas iš tariamai „pažeistų" banko sąskaitų į „saugias" sąskaitas, kurias kontroliavo šis tinklas.

Taip pat grupuotės nariai viliojo nukentėjusiuosius atsisiųsti nuotolinės prieigos programinę įrangą į savo telefonus ar kitus įrenginius ir suvesti savo bankų prisijungimo duomenis, taip sudarydami gaujai galimybę pasiekti ir valdyti nukentėjusiųjų sąskaitas.