12 nuotr.Šįryt Lietuvą užklupo liūdna žinia - ligoninėje mirė Atkuriamojo Seimo - Aukščiausiosios tarybos narys, Kovo 11-osios signataras, Seimo narys Kęstutis Glaveckas. Akimirksniu pasklidusi informacija sustabdė jo paskyron feisbuke pradėjusius kristi sveikinimus su linkėjimais stiprios sveikatos - signataras mirė savo gimimo dieną. Balandžio 30 dieną jam suėjo 72 metai. Paskutinėmis jo gyvenimo dienomis dalintasi nerimu dėl jo sveikatos būklės; ji buvo sunki dėl komplikacijų, kilusių po širdies operacijos.
„Man labai liūdna, kad mes netekome šitokio vyro, garbingo vyro, rimto vyro, tiek daug padariusio mūsų brangiajai Lietuvai, - sako K.Glavecko bendražygis, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Česlovas Juršėnas. - Netekome vieno žymiausių atgimstančios ir atgimusios Lietuvos kūrėjų, žymaus politiko, mokslininko ir praktiko. Būtent toks buvo Kęstutis Glaveckas, profesorius, AT deputatas, po to - Seimo narys. Visur, kur jisai veikė, paliko pėdsaką. Ir tuo laikotarpiu, kai dar tiktai buvo aktyviai veikiama dėl valstybės atkūrimo, ir tuo laikotarpiu, kai Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo Maskvos; K.Glaveckas buvo aktyvus XX suvažiavimo delegatas ir net vienas pagrindinių pranešėjų. Ypač svarbus jo vaidmuo buvo ir Aukščiausiojoje Taryboje, ir keliuose Seimuose. Tiesa, jis vieną Seimą praleido, vadinkim, tą manąjį, 1992-1996 metų Seimą, o šiaip Seime jis išdirbo 27 metus. Per tą laiką pasirodė ir kaip stiprus ekonomistas, ir kaip aktyvus deputatas, ir kaip puikus oratorius, kuris mokėdavo net minutės kalboje išsakyti ne tik kas reikalinga, svarbaus, bet ir ką nors smagesnio, kad nebūtų nuobodu."
Priminsime, kad 1996 metais į Tautos atstovybę K.Glaveckas pateko su Lietuvos centro sąjunga, o 2020 -aisiais buvo išrrinktas pagal Liberalų sąjūdžio sąrašą. Tačiau darbui Seime pasirinko mišrią narių grupę.
„Aš su K.Glavecku pažįstamas nuo anų, dar tarybinių laikų, - tęsia Č.Juršėnas, - kai Atgimimo įkarštyje žmonės kviesdavosi Vlniaus atstovus į įvairius renginius, susitikimus, pokalbius ir pačiame Vilniuje, bet ypač dažnai ir provincijoje. Ne kartą mums su juo duetu tekdavo veikti: jis kalbėjo apie ekonominius reikalus, aš - apie politiką,. Taigi mes pažįstami daugelį metų ir, galima sakyti, dirbome ranka rankon, nors mūsų ideologinės pozicijos skyrėsi. Aš - kairysis, jis - tikras nuoširdus liberalas, kuris stengėsi diegti laisvosios rinkos principus ir kurti, stiprinti liberalią Lietuvą. Šitą jis darė nuosekliai netgi tuo laikotarpiu, kai nebebuvo seimūnas, kai ypač aktyviai pasireiškė kurdamas Laisvosios rinkos institutą (ir tapdamas vienu iš jo vadovų), taip pat - Nacionalinę biržą (ir čia jis buvo vienas iš veikėjų).
Nors nuo 1990 metų pavasario mūsų keliai šiek tiek išsiskyrė, bet visada draugiškai bendravome, pasikalbėdavom. Prisimenu ir paskutinius mūsų susitikimus. Kai užsukdavau į Seimą, Kęstutis būtinai mane susistabdydavo ir mes pasikeisdavome ivairiomis mintimis. Deja, vis dažniau kalbėdavomės apie sveikatą, kuria reikia rūpintis.
Grįžtu prie to, ką sakiau. Jis buvo ir mokslininkas, ir politikas, ir praktikas, savo konkrečiu darbu įvairiose situacijose įvairiose vietose įrodydamas, kad jis ne tik supranta ekonomiką ir politiką, bet ir moka tiesiogiai kažką svarbaus padaryti, ar tai būtų, sakysim, LKP atsiskyrimas nuo TSKP, ar esminis mūsų su Kęstučiu gyvenimo sprendimas - balsavimas už Nepriklausomą Lietuvą 1990 metų kovo 11 dieną. Tą dieną mes buvome vienoje gretoje."
Matyt, su šita mintimi praėjusią Kovo 11-ąją sveikindamas visus su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena K.Glaveckas linkėjo "nepamiršti tų vertybių, kurios mus vienijo, kai skelbėme Nepriklausomybę - vienybės, stiprybės ir drąsos".
Be politinės veiklos K.Glaveckas imponavo ir požiūriu į išsimokslinimą, pats galėdamas būti pavyzdžiu, kad jo reikia siekti bet kokiomis aplinkybėmis, netgi tada, kai atrodo ir taip karjeroje kylama kaip ant mielių. Baigęs ekonomiką Vilniaus universitete, ir dėstytojaudamas (iki 2000 m.) ekonomikos fakultete, studijavo VU aspirantūroje ir sėkmingai apgynė ekonomikos mokslų kandidato laipsnį. Maža to, 1987 metais Talino universitete politikas apgynė ir habilitacinį darbą, už kurį jam buvo suteiktas habilituoto ekonomikos mokslų daktaro laipsnis. 1988 metais tobulinosi Frankfurto prie Maino universitete (jam suteiktas profesoriaus vardas). Nepamirškime dar vienų metų, prabėgusių Niujorko universitete, kurių tikslas buvo toks pat - gilinti ir tobulinti mokslinę patirtį.
K.Glaveckas skaitė paskaitas ne tik Vilniaus universitete, bet ir daugelyje užsienio universitetų, buvo Tarptautinės informacijos akademijos (JAV) tikrasis narys, Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas. Yra parašęs per 300 mokslinių darbų rinkos ekonomikos klausimais Lietuvoje ir užsienyje. Knygos „Gamybos intensyvinimo problemos" autorius, knygos „Rinkos ekonomika ir valstybinis reguliavimas" skyrių autorius ir sudarytojas.
K. Glaveckas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
