1 nuotr.Prie ežero ant moters nukrito medis ir mirtinai sužalojo. Mirusiosios artimieji žalą prašė priteisti solidariai iš savivaldybės ir privataus asmens.
Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) penktadienį pranešė, kad civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nustatė, kas kaltas dėl nelaimingo atsitikimo, sukėlusio moters, atvykusios kartu su dukra pailsėti prie Luokesų ežero, mirtį.
2023 m. rugpjūtį poilsiavietėje, šalia persirengimo kabinos, moteriai kraunantis daiktus, lūžo vienas iš baltalksnio kamienų. Jis nukrito ant moters ir ją mirtinai sužalojo.
Nustatyta, kad medis augo ne Molėtų rajono savivaldybei panaudos pagrindais perduotame valstybiniame žemės sklype, kuriame buvo įrengtas viešas paplūdimys, o besiribojančiame privačiame žemės sklype - už 2,5 metro nuo persirengimo kabinos.
Mirusiosios artimieji turtinę ir neturtinę žalą prašė priteisti solidariai iš savivaldybės ir privataus asmens, kurio sklype augo lūžęs medis, tačiau LApT sutiko su apygardos teismo išvada, kad šioje situacijoje dėl įvykusios nelaimės civilinė atsakomybė tenka tik savivaldybei.
„Nors privačiam asmeniui, kaip miško savininkui, yra privalomas Miškų įstatyme nustatytas reikalavimas dėl sanitarinių miško kirtimų, bylos duomenimis nustatyta, kad lūžęs medis vizualiai atrodė sveikas, žaliuojantis, nebuvo matyti akivaizdžių jo nudžiūvimo ar šerdies puvimo požymių, todėl nebuvo prielaidų spręsti, kad jis galėtų kelti pavojų", - nurodė LApT teisėjų kolegija.
Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog privataus asmens sklype augantys medžiai yra pasvirę į gausiai žmonių lankomos poilsiavietės pusę, dar nereiškia, kad jų savininkas turi kasmet savo lėšomis rūpintis visų su poilsiaviete besiribojančių medžių patikra, kaip teigė savivaldybė.
Teisėjų kolegija pabrėžė, kad šiuo atveju žala kilo būtent dėl savivaldybės, kaip rekreacinės paskirties sklypo valdytojos, veiksmų, netinkamai prižiūrint jai patikėtą turtą, neužtikrinant jame besilankančių asmenų saugumo, juo labiau kad buvo akivaizdu, jog vėliau lūžęs medžio kamienas buvo pasviręs į poilsiavietės pusę ir kad virsdamas šis medis gali kliudyti persirengimo kabiną.
Pabrėžta, kad savivaldybė galėjo arba pasirinkti kitą persirengimo kabinos įrengimo vietą, arba pastatyti ženklus, informuojančius lankytojus apie galimą pavojų, arba pačiai imtis priemonių su poilsiaviete besiribojančių medžių būklei įvertinti, o jei jie kelia pavojų - kreiptis į savininką dėl jų pašalinimo, tačiau to nepadarė.
LApT konstatavo, kad savivaldybė privalo atlyginti žalą.
