Vyriausybė nepritaria buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo iniciatyvoms

Ministrų kabinetas kritiškai vertina įstatymų pataisas, kurios, jo nuomone, neatitinka konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų. Vyriausybės vertinimu, tai galėtų neigiamai paveikti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir pakenkti nacionaliniams interesams.

Buvę KGB bendradarbiai, prisipažinę Lietuvos valstybei, anot Vyriausybės, galėjo turėti savo lūkesčius dėl informacijos įslaptinimo.

Tačiau pasiūlytas reguliavimas suponuotų galimybę valstybės paslaptimi laikomą informaciją, šiuo metu įslaptintą 75 metams, išslaptinti netrukus, nuo jos įslaptinimo nepraėjus 30 metų.

„Todėl tokio teisinio reguliavimo nustatymas reikštų esminį valstybės pozicijos pakeitimą – atsitraukimą nuo anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. Tokie pokyčiai objektyviai gali būti vertinami kaip neatitinkantys konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų bei galėtų neigiamai paveikti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos teisine sistema“, – trečiadienį patvirtintame nutarime akcentuoja Vyriausybė.

Jame pastebima, kad ši pozicija atitinka ir Konstitucinio Teismo (KT) praktiką, kurioje pabrėžiama, kad „neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“.

Beje, įvairių kadencijų Seimo nariai bando keisti įstatymą, kuriame yra įsipareigojimas dar ilgą laiką saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją apie prisipažinusių asmenų slaptą bendradarbiavimą su KGB.

Vyriausybės nuomone, įstatymas neturėtų būti keičiamas, taip pat neturėtų būti plečiamas ir jo išimčių, t. y., pareigų, kurias einant ir į kurias kandidatuojant ši informacija išslaptinama, sąrašas.

Anot Ministrų kabineto, taip galėtų būti pažeisti teisėti asmenų, kurie pakluso įstatymo reikalavimui ir savanoriškai prisipažino dėl buvusio bendradarbiavimo, lūkesčiai.

Priėmus įstatymų pataisas, anot Vyriausybės, būtų pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes būtų sudaryta skirtinga teisinė padėtis prisipažinusiems ir neprisipažinusiems asmenims.

Ministrų kabinetas mato galimą riziką, kad su valstybės paslaptimi susijusiai informacijai tapus viešai prieinama, galėtų būti atskleista valstybės paslaptis, kol ji dar nėra išslaptinta.

„Tokios informacijos atskleidimas sukuria galimybes priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnyboms identifikuoti asmenis, kurie neprisipažino bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir šią informaciją panaudoti savo tikslams, nesuderinamiems su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais, pasiekti”, – sakoma Vyriausybės priimtame nutarime.

Prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys, kurie laikomi valstybės paslaptį sudarančia informacija, anot Vyriausybės, laikytini žiniomis, kurių atskleidimas ar praradimas gali pakenkti nacionaliniams interesams.

Kaip skelbta, jeigu parlamentarai pritartų Seimui pateiktam A. Anušausko projektui, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos.

Buvusių KGB bendradarbių pateiktai informacijai būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos. Tokios informacijos ir duomenų naudojimo tvarką nustatytų valstybės įgaliota institucija – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir tokias bylas saugantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).

Jeigu Seimas pritartų „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotoms įstatymo pataisoms, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų, pareigūnų ar kitų postų.

ELTA primena, kad 2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo įslaptinti 75 metams ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario,mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.