Vežėjų atstovas: Lietuva rizikuoja ištrinti save iš logistinio žemėlapio

Anot jo, tranzitui į Rytus iš Lietuvos išliekant rizikingam, šią rinkos dalį perima kaimyninės šalys – Latvija ir Lenkija.

„Lietuva šiandien rizikuoja, ir dabar mes jau tai matome, išsitrinti save iš logistinio žemėlapio ir to vadinamo šiaurinio koridoriaus tranzito kelio, nes dabar visą srautą ir visus ten atvežamus pinigus, muitinės mokesčius terminaluose ir panašiai – visa tai susirenka Latvija ir Lenkija. Šalys dabar iš to pelnosi, nes centrinės Azijos ir Kinijos srautai į ES yra labai dideli ir mes tiesiog prarandame savo dalį“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo P. Drižas.

Jo teigimu, iš 46 tūkst. aljanso transporto priemonių parko Baltarusijoje yra įstrigę maždaug 300 vilkikų ir puspriekabių.

Pasak vežėjų atstovo, dabar yra itin svarbu galvoti apie tai, kaip atgauti lietuviškus vilkikus arba, jei šios situacijos išspręsti nepavyktų, kaip susigrąžinti patirtus nuostolius ir atlyginti turtinę žalą. 

P. Drižo manymu, lygiai taip pat svarbu valstybei yra nuspręsti, kaip tranzitas per Baltarusiją vyks ateityje.

„Svarbu yra kalbėti apie pačią situaciją, ką reikia dabar padaryti ir apie tai, kas bus toliau. Ką mes toliau darysime? Jei tos transporto priemonės sugrįš į Lietuvą – ar mes važiuosime ten (į Baltarusiją – ELTA), ar nevažiuosime?“ – tikino jis.

„Apie tai reikia kalbėti anksčiau ar vėliau – kokia mūsų politinė perspektyva ir ką mes darysime. Ar vežėjams bus politinis signalas, kad mes galime toliau čia operuoti, bet prisiimant savo riziką, ar mes iš viso negalime operuoti ir jei tai darysime, kas bus? Klausimų tokių yra, tačiau šiandien pateikti atsakymų į juos niekaip negali“, – sakė P. Drižas.

Pasak vežėjų aljanso vadovo, tranzito per Baltarusiją pagrindinis tikslas nuvežti ir parvežti krovinius iš Centrinės Azijos bei Kinijos – esminių ES prekybos partnerių. 

Anot P. Drižo, Europos, o tuo pačiu ir Lietuvos valdžios politika po truputį eina link didesnio bendradarbiavimo ir santykių normalizavimo su Kinija, tačiau ši krizė prekybinį bendradarbiavimą su Azija gali stipriai apsunkinti – regioną pasiekti per aplinkui, nekertant Baltarusijos, užtrunka gerokai ilgiau ir kainuoja brangiau.

„Įmonės turės priimti sprendimus dėl to, ar atsisakyti darbo su Centrine Azija, kai tiek mūsų institucijos, tiek ES politinis dėmesys kaip tik yra tam regionui – skatinama prekyba, investicijos ir skiriami didžiuliai pinigai transporto infrastruktūros gerinimui, kad pralaidumas tarp ES ir Centrinės Azijos būtų greitesnis. Lietuva tuo metu sako, kad atsisako darbo su šiuo regionu vien dėl to, nes negali pravažiuoti pro Baltarusiją. Čia yra svarbus klausimas“, – tikino TTLA vadovas.

„Įvertinus visą kelių transporto apyvartą, kiek mes turime, Rytai sudarė maždaug 100 mln. eurų mūsų apyvartos per metus“, – negautas pajamas įvertino P. Drižas.

Jo teigimu, Lietuvos logistikos ir transporto sektorius per vilkikų krizę yra praradęs daugiau nei 50 mln. eurų. Tuo metu vien TTLA narių patirtas turtinis nuostolis dėl įstrigusių transporto priemonių tuo metu galėtų siekti 30 mln. eurų.

ELTA primena, kad krizė pasienyje kilo po to, kai Baltarusija kelis mėnesius atakavo Lietuvos oro erdvę kontrabandiniais oro balionais, dėl to Vyriausybės sprendimu pernai spalio pabaigoje uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai.

Vėliau Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje. Skelbta, jog dėl to pasienyje įstrigę vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse, už tai buvo apmokestinti po 120 eurų už parą.

Siekiant užstrigusius vilkikus sugrąžinti į Lietuvą, minėti du pasienio punktai buvo atidaryti anksčiau nei planuota, argumentuojant, kad situacija pagerėjo, kontrabandinių balionų srautai sumažėjo, tačiau visi užstrigę vilkikai iki šiol dar negali išvykti iš Baltarusijos teritorijos.

Dalį vežėjų vienijanti asociacija „Linava“ kovo pradžioje dėl vis dar neišspręstos situacijos pateikė raštą Europos Komisijai (EK) ir nurodė, kad jos nariai dėl kilusios krizės patyrė iki 22 mln. eurų nuostolių.