Konservatorių lyderiui Laurynui Kasčiūnui siūlant atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos, valdantieji tokią iniciatyvą vertina pozityviai. Opozicijoje esantis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis taip pat mato poreikį tokioms diskusijoms, bet pabrėžia, jog prieš tai reikėtų aiškiai žinoti Seimo daugumos pozicijas dėl krašto apsaugos prioritetų.
L. Kasčiūnui pasiūlius grįžti prie partijų susitarimo dėl gynybos, Seimo pirmininkas Juozas Olekas tvirtina, kad skirtingoms politinėms jėgoms kalbėtis visada yra gerai – ypač, kai geopolitinė situacija yra pakankamai įtempta. Vis dėlto, pažymėjo parlamento vadovas, būtų puiku, jeigu opozicija pokalbių metu per daug neprieštarautų daliai jau priimtų sprendimų.
„Turime galimybę susėdę kalbėtis, o ne per kažkokias viešas diskusijas, peržengiančias kultūringumo ribas“, – Eltai teigė J. Olekas.
Socialdemokratas mano, jog apie kai kuriuos gynybos planus nederėtų kalbėti viešai – taip tik pateikiama informacija priešiškai nusiteikusioms valstybėms.
„Kiekvienas turime savo informacijos, tos informacijos pagrindu mes priiminėjame sprendimus. (...) Galėtume tyliai pasidalinti informacija. Tai aš tikrai pritariu tokiems pokalbiams, o ar jie bus iki kažkokio kolektyvinio pasirašymo – pamatysime pasikalbėję“, – sakė jis.
„Tikrai verta susitikti. Kaip Seimo pirmininkas, aš savo kabinetą tikrai galėčiau tam paskirti, kad galėtume prisėsti ir pasikalbėti“, – pridūrė J. Olekas.
Veryga palankiai sutinka siūlymus atnaujinti partijų susitarimą: kodėl gi ne
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga taip pat mano, jog partijos galėtų sėsti prie derybų ir kalbėtis apie galimą susitarimo dėl gynybos politikos atnaujinimą.
„Kodėl gi ne? Nematyčiau kažkokios didelės priežasties, kodėl reikėtų nesutikti sėsti prie stalo ir kalbėtis“, – Eltai komentavo A. Veryga.
„Manau, kad tikrai mes tą sutarimą galėtume pasiekti, nes nelabai girdžiu, kad kažkas smarkiai ginčytųsi dėl to, nelabai girdžių tų prieštaravimų. Bet galima susėsti, susirašyti ir susidėlioti, kad visi panašiai vienodai matytų“, – pridūrė jis.
Tiesa, politikas pažymėjo, kad pokalbių eiga tarp partijų ir rezultatas priklausytų nuo diskusijų turinio bei detalių.
„Viskas priklausytų nuo turinio ir detalumo, nes, jeigu mes susitarime pradėsime kalbėti, kokios markės ir kiek lėktuvų pirkti – bijau, kad bus labai sunku susitarti, (...) bet pats principinis klausimas, kad to reikia siekti ir pasiekti per kažkokį užsibrėžtą laikotarpį – kodėl gi ne“, – sakė jis.
Puchovičius: viskas priklausys nuo premjerės
Savo ruožtu „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius sako – jei „aušriečiai“ matys poreikį diskusijoms dėl bendro požiūrio į gynybą, partija tokiame formate dalyvautų. Tiesa, parlamentaras akcentavo, jog galutinis sprendimas dėl tokių pokalbių priklausys nuo premjerės Ingos Ruginienės.
„Jeigu premjerė I. Ruginienė inicijuos tokį dalyką, mes tikrai ateisime, bendrausime, ieškosime, padėsime. (...) Jeigu premjerė matys, kad tikrai šitas dalykas reikalingas, kad kažką reikia atnaujinti, o ne laikytis seno plano, mes tikrai kalbėsimės. Bet paliekame paskutinį žodį premjerei. Jeigu ji mato – mes palaikysime“, – akcentavo R. Puchovičius.
Skvernelis: reikia aiškiai žinoti, ką galvoja valdančiosios koalicijos partneriai
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis iniciatyvai atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos pritaria, tačiau pažymi – pirmiausiai reikėtų sužinoti aiškią valdančiųjų poziciją gynybos klausimais.
„Pirmiausiai reikėtų jų pozicijas aiškiai žinoti, nes ten yra daug visokių keistų prieštaravimų arba nepagrįstų dalykų. Tai reikėtų žinoti, ką jie realiai galvoja, visi koalicijos partneriai, didieji ir mažesni, nes balsavimai buvo skirtingi, retorikos irgi labai priešingos“, – teigė S. Skvernelis.
„Matyt, būtų verta išgirsti valdžios poziciją ir tada opozicinių partijų, kur būtų galima sutarti, kur reikalingas būtų platus sutarimas dėl šalies gynybos“, – pridūrė jis.
Anot jo, demokratai taip pat pateiktų savo įsivaizdavimą ir prioritetus gynybos srityje.
„Turime mes tų idėjų, pasvarstymų, tai tikrai pasiruošę išsakyti ir pasidalinti, ir kalbėtis, jeigu toks noras iš valdančiųjų bus“, – akcentavo politikas.
Kaip jau buvo skelbta, konservatorių lyderis L. Kasčiūnas pareiškė, kad, siekiant numalšinti tarp politikų kilusias aistras dėl šalies saugumo klausimų, partijoms reikėtų pasirašyti atnaujintą susitarimą dėl gynybos.
Opozicijoje dirbantis politikas pabrėžia, kad dabartinis susitarimas jau yra pasenęs, todėl viliasi, jog naujoji Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovybė šią idėją parems.
ELTA primena, kad parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022 metų liepos mėnesį. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.
Šios kadencijos pradžioje buvo diskutuota apie poreikį atnaujinti gynybos susitarimą, visgi galiausiai idėja įstrigo.