1 nuotr.Po šeštadienį JAV surengtų smūgių Venesuelai, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ministro Kęstučio Budrio balsu pareiškė, jog Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, nepripažįsta Venesueloje vykusių prezidento rinkimų rezultatų ir dabartinės šalies valdžios legitimumo. Tai ne pirmas kartas, kai mūsų politikai „sprendžia", kas turi vadovauti kitoms valstybėms.
Politologas prof. Algis Krupavičius sako, kad Lietuvos pozicija dėl kitų valdžių nepripažinimo apsprendžiama didesnių valstybių.
„Mes elgiamės konjunktūriškai, orientuojamės į vieną ar kitą didžiąją valstybę, jai pritariame ir antriname. Tik, deja, sprendimai ne visada formuluojami Lietuvos nacionalinių interesų pagrindu, apskaičiavimu. Netgi kartais nacionaliniai interesai būna visiškai neįvertinti.
Puikiausias pavyzdys - Lietuvos užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu po 2020-ųjų. Lukašenka turėjo tik vienus demokratinius rinkimus - kai jį rinko pirmą kartą šalies prezidentu prieš tris dešimtmečius. Visais kitais atvejais, kai buvo skelbiama, jog už jį balsavo 80 proc. ar daugiau rinkėjų, leidžia manyti, kad tokie rezultatai nebuvo gauti sąžiningai.
Rinkimai 2020 m. Baltarusijoje nebuvo mažiau ar daugiau klastojami nei 2010 ar 2015 metais. Tačiau Lietuva nei 2010 m., nei 2015 m. nereagavo. O kažkodėl būtent 2020 m. Lietuva Lukašenką paskelbė neligitimiu vadovu. Lietuva sekė JAV nubrėžta linija, plaukė JAV farvateriu. Nors ekonomiškai mažinti ryšius su Baltarusija Lietuvai nebuvo naudingas - tai šūvis sau į koją, pridaręs milžiniškų ekonominių nuostolių", - „Vakaro žinioms" kalbėjo A.Krupavičius.
ES užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kalas šeštadienį po pokalbio telefonu su JAV valstybės sekretoriumi paragino laikytis santūrumo. Politologas sako, kad tai nereiškia, jog raginama santūriai elgtis Venesuelos atžvilgiu ir nesikišti į jos vidaus reikalus.
„Santūrumas reiškia viena - nekritikuoti JAV dėl Donaldo Trampo veiksmų. Nors, kad JAV veiksmais tarptautinė teisė buvo pažeista, yra akivaizdu. Manau, kad galima kelti ir klausimą dėl Jungtinių Tautų chartijos pažeidimų. Pati K.Kalas pirmame savo komentare sakė, kad teisiškai JAV veiksmus galima vertinti dviprasmiškai, tačiau esą Venesuelos prezidentui trūko legitimumo. Kitaip tariant, iš karto duota suprasti, kad sėdėsime ant dviejų kėdžių. O po to sekė Europos valstybių vadovų komentarai. Vėl buvo suformuotas naratyvas, kad Venesuelos prezidento pagrobimas pateisinamas, nes tai susiję su autokratiniu tos šalies lyderiu. Ir esą politinio režimo pobūdis pateisina JAV veiksmus", - teigė A.Krupavičius, pasak kurio, Lietuvos pozicija Venesuelos atžvilgiu neišsišoka iš tarptautinio politinio konteksto.
Pasak jo, dvejopos standartus gerai iliustruoja Grenlandijos atvejis.
„Vieno iš D.Trampo kanceliarijos vadovų žmona savo „X" platformoje paskelbė Grenlandijos žemėlapį su JAV vėliava bei su komentaru iš vienintelio žodžio, parašyto didžiosiomis raidėmis: „GREITAI". Jei tai nebūtų artimo D.Trampui žmogaus komentaras, matyt, niekas nebūtų kreipęs dėmesio. Tačiau šis socialinių tinklų įrašas greitai įgavo didžiulį rezonansą, sureagavo politikai, tarp jų - Danijos ministrė pirmininkė. Reakcija buvo parodanti, kad Grenlandija - kitas atvejis. Jei JAV imtųsi kokių nors veiksmų prieš Grenlandiją, Europos reakcija būtų kitokia nei Venesuelos atveju", sakė politologas.
Venesuelos atveju - suabejojimas dar vienos valstybės valdžios teisėtumu. Tačiau, anot profesoriaus, kai kurie abejoja net ir pačios Lietuvos valdžios legitimumu, aiškina, kad prie svarbių postų negalima prileisti „aušriečių", nors už juos balsavo milžiniškas rinkėjų skaičius.
„Politikoje dominuoja selektyvi logika: jei kažkam kažkas yra naudinga, tai problemų nemato. Ir atvirkščiai - kai kam nors nenaudinga, užimama priešinga pozicija, problemos kuriamos dirbtinai. Ir ne tik vidaus politikoje. Pavyzdžiui, viena agresija yra pateisinama, kita - ne. Gyvename mažų mažiausiai dvejopų standartų pasaulyje. Dvejopų standartų logika dominuoja tiek Lietuvos vidaus, tiek užsienio politikoje", - konstatavo A.Krupavičius.
„Sudaromas naratyvas, kad kai kurie balsavo ne už tuos. Tas naratyvas visada pasireiškia, kai rinkimus pralaimi centro dešiniosios partijos. Tačiau jo dažniausiai nebūna, kai rinkimus pralaimi centro-kairiosios jėgos. Jos moka susitaikyti, gerbia rinkėjų valią. Rengiasi naujiems rinkimams, per kuriuos nori normaliai parodyti, kad yra vertos perrinkimo", - pridūrė A.Krupavičius.
