Seimo pirmininkas apie kandidato į KT teisėjus paieškas: turiu keletą pasiūlymų

„Ne, (kandidato – ELTA) neturiu, bet turiu keletą pasiūlymų – ir senų, ir naujų. Dar luktelsiu, nes terminas, kada tai bus tai pavasario sesijos metu“, – žurnalistams Seime sakė J. Olekas.

Naujo kandidato į KT teisėjus prireikė ieškoti po to, kai aukščiausias šalies teismas konstatavo, jog Seimo vadovo deleguoto socialdemokrato Julius Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai.

Savo ruožtu pats J. Olekas dėl susiklosčiusios situacijos teigia nesikratantis savo atsakomybės.

„Be abejo (matau savo atsakomybę – ELTA). Aš priimu galutinį sprendimą. Aš nesikratau tos atsakomybės, bet tą darau pasvėręs tuos argumentus, kuriuos aš girdžiu“, – teigė jis. 

Kiekvienas kabliukas – opozicijos duona 

Tuo metu reaguodamas į opozicijos svarstymus pavasario sesijoje organizuoti jam nepasitikėjimo procedūrą, J. Olekas tokių tikslų teigė nesureikšminantis. Anot socialdemokrato, kritika yra natūrali opozicijos darbo dalis.

„Nėra daug klausimų, kuriuos mes dabar svarstytume, tai kiekvienas kabliukas, kuris atsiranda, yra opozicijos duona kritikuoti ir kelti klausimus. Aš manau, kad kiekviena kritika leidžia pasitempti, pasižiūrėti, ar tikrai viskas buvo padaryta“, – penktadienį sakė politikas.

Parlamento vadovas akcentavo, jog prieš skiriant J. Sabatauską kandidatu į KT teisėjus, jis konsultavosi su teisės ekspertais. Šie, anot jo, tikino, kad socialdemokratas yra tinkamas eiti šias pareigas. Visgi, J. Olekas pripažįsta, jog buvo ir tokių ekspertų, kurie manė kitaip.

„Jeigu kalbant apie KT teisėjus, aš konsultavausi su keletu labai iškilių teisininkų, kurių dauguma pasakė, kad (J. Sabatauskas – ELTA) atitinka reikalavimus ir dėl to aš taip apsisprendžiau“, – teigė Seimo vadovas. 

„Buvo ir tų, kurie sakė, kad ne, bet pasirėmiau tais, kurių buvo daugiau. Pasirodo, kad ir mažuma kartais būna teisi. Čia negali niekada žinoti, bet pataisysime tą reikalą“, – pripažino jis. 

Kaip skelbta, anksčiau šį mėnesį KT konstatavo, kad J. Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai. Tokią išvadą KT padarė išnagrinėjęs Seimo narių grupės prašymą. 

Į KT kreipęsi Seimo nariai tikino, jog parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) vadovavęs socialdemokratas neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo parengiamųjų dokumentų, paskirtasis KT teisėjas J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 m. Įgijęs universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą, jis nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas.

Pasak pareiškėjos, asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo į KT teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja Konstitucijos ir KT įstatymo nuostatoms.

Reaguodamas į teismo sprendimą, pats J. Sabatauskas tikino teismo verdiktą vertinantis kaip „Dievo pirštą, kad mano misija yra Seime ir ji dar nebaigta“. 

ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.

KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.