Seimo opozicija kvailioja

O tuo pasinaudojo dabartinė opozicija, ciniškai bandanti sužlugdyti iniciatyvą dėl LRT įstatymo pataisų ir teikdama absurdiškus pasiūlymus, kuriuos privaloma svarstyti bei gaišti laiką.

Jei statutas nebus keičiamas, bus galima žlugdyti bet kokią iniciatyvą, siekiant sukelti krizę valstybėje.

- Seimo rudens sesijos pabaiga buvo išskirtinė tuo, kad opozicija suorganizavo cirką, kokio nebuvo per visą parlamento istoriją. Ar dabar norint sužlugdyti bet kokį projektą bus galima teikti 500 pasiūlymų, kad ir visiškai idiotiškų, kaip buvo LRT pataisų atveju? - „Vakaro žinios" pasiteiravo Seimo pirmininko Juozo OLEKO.

- 2008 m. konservatoriai panaudojo milžinišką spaudimą, siekdami padaryti mokestinius pakeitimus, kurie užgulė žmonių pečius vietoj to, kad per krizę žmonės būtų paremti. Tada ta vadinamoji „naktinė reforma" irgi užsitęsė, tačiau dėl svarių priežasčių. Mūsų pasiūlymai buvo protingi, racionalūs.

Tik mes neturėjome pakankamai balsų, kad tuos siūlymus apgintume, o konservatoriai į racionalius pasiūlymus neįsiklausė. Bet tai, kas vyko ką tik, buvo jau ties pasityčiojimo riba, kai buvo teikiami pasiūlymai apie katinus. Buvo parodyta nepagarba ne tik Seimo darbui, bet ir žmonėms, kurie stebėjo posėdžius ir matė, kas vyksta. Bent man asmeniškai tai nėra priimtina. Kaip ir daugumai iš koalicijos narių, su kuriais kalbėjausi. Tačiau kolegos iš opozicijos pasirinko tokį būdą veikti. O Seimo statutas tą leidžia.

Kai buvo rašomas statutas, niekas negalvojo, kad tokio kvailiojimo bus imtasi. Statutas yra demokratiškas, o jo laikantis sunku suvaldyti situaciją. Dabartinė opozicija tuo naudojasi, nors tai yra nepagarbu. Tikiuosi, kad tai netaps kasdienybe. O jei taps, bandysime keisti statutą. Gaila, kad kai kurie Seimo nariai neturi protingumo jausmo, nes, priiminėjant įstatymus, vienas iš kriterijų turi būti protingumo kriterijus. Siūlymas, kad katinas spręstų esminius dalykus, susijusius su LRT vadovu, su protingumu nėra susijęs.

- Bet kaip teisiškai sureguliuoti, kad būtų uždraustos tokios nesąmonės? Kiekvienas Seimo narys gali įrodinėti, kad jam atrodo normalu, jog katinas galėtų nuspręsti LRT vadovo likimą.

- Gal būtų galima nustatyti, kad reikia tam tikro Seimo narių kiekio teikti pasiūlymus. Gal taip būtų galima tokį piktnaudžiavimą pažaboti.

- Kitaip tariant, jei Seimo narė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė, teikusi pasiūlymą dėl katino Nuodėgulio, ir, tarkime, svarstant valstybės biudžetą registruotų pataisą, kad jo išlaikymui per metus iš biudžeto reikia skirti 10 mln. eurų, Seimas privalėtų tokį siūlymą svarstyti? Negalėtų jo automatiškai atmesti kaip netelpantį į protingumo kriterijaus ribas?

- Negalėtų. Deja, mūsų statutas pernelyg demokratiškas, leidžiantis piktnaudžiauti. Teoriškai galima bet kokiam įstatymui teikti kelis šimtus pataisų ir gaišinti Seimą.

- Kodėl opozicija taip mūru stoja už LRT vadovę?

- Sunku pasakyti, tačiau manau, kad dėl tam tikros draugystės. Valstybės kontrolė LRT veikloje nustatė daugybę pažeidimų, o kai kam tai turbūt apsunkino gyvenimą. Kas galėtų tai paneigti? Nenorėčiau komentuoti, nes vadovauju darbo grupei dėl įstatymo, susijusio su LRT, pataisų, todėl galėčiau būti apkaltintas nešališkumu.

- Ar įžvelgiate laisvo žodžio suvaržymą siūlymuose, kad kiek liberaliau būtų galima atleisti LRT vadovą?

- Čia yra tik pretekstas. Su laisvu žodžiu tai nėra susiję. Susiję tik su tuo, kad LRT generalinis direktorius būtų labiau atskaitingas LRT tarybai. Nes pagal įstatymą aukščiausias LRT valdymo organas yra LRT taryba. O generalinis direktorius turi atsiskaityti ne tik už finansus, bet ir už tai, kaip vykdoma LRT misija, uždaviniai, iškelti nacionaliniam transliuotojui.

Deja, įstatyme numatyto balanso tarp generalinio direktoriaus ir tarybos nėra. Bent jau reikėtų palikti tokį santykį, koks jis buvo tada, kai generalinis direktorius buvo skiriamas. Jis buvo skiriamas vienomis sąlygomis - slaptu balsavimu. Tačiau konservatoriai, pralaimėję rinkimus ir nueidami nuo valdžios, pakeitė sąlygas, kad generalinis direktorius būtų nepajudinamas.

- Opozicijos ir LRT vadovybės pastangomis tarptautiniu mastu išplatinta „informacija", kad Lietuvoje LRT įstatymo pataisomis puolamas laisvas žodis. Ar taip nepakenkta Lietuvos įvaizdžiui?

- Savaime aišku, kad pakenkta. Nes juk ne visi skaitys įstatymo pataisas. Toje pačioje LRT rodomas tik ženklas apie laisvo žodžio pamynimą. Tačiau laisvas žodis paminamas kitur. Buvo mitingai prieš LRT įstatymo pataisas. Viename „kultūrininkų" mitinge norėjo pasisakyti kultūros ministrė - neleido, kitame norėjo pasisakyti Seimo narys Artūras Zuokas. Neleido. Tai kur čia tas laisvas žodis?

O kai tarptautinės organizacijos iš paties mūsų nacionalinio transliuotojo girdi, kad pasisakoma prieš laisvą žodį... Taip, vardan savų tikslų kenkiama šalies įvaizdžiui.

- Jūs ne vieną kadenciją dirbate Seime, ilgai dirbote sveikatos apsaugos, krašto apsaugos ministru, buvote europarlamentaras. Ar dabartinės - Seimo pirmininko - pareigos yra sudėtingiausios?

- Jos ne tiek sudėtingos, kiek labai atsakingos, nes reikia derinti įvairias pozicijas. Yra daug aštrių kampų, kaip ir LRT atžvilgiu, tai, aišku, atima daug laiko.

- 1985 m. jūs pirmasis Lietuvoje skubos tvarka atlikote po traumos netekto rankos nykščio mikrochirurginę rekonstrukciją. 1987 m. vadovaujant profesoriui Kęstučiui Vitkui operavote Lietuvos krepšinio legendos Arvydo Sabonio nutrūkusią dešinės kojos Achilo sausgyslę. Po to pasukote į politiką. Ar dar sugebėtumėte atlikti medicininę operaciją?

- Kaip visam gyvenimui išmoksti važiuoti dviračiu, taip ir su medicininėmis operacijomis. Tik, be abejo, šiek tiek įgūdžius reikėtų atnaujinti. Dabar sėkmingai operuoja mano mokiniai ir, tikiuosi, kad mano operacijų nebereikės, mokiniai gal mane patį kada nors operuos.