Seimas pripažino, kad Astravo elektrinė kelia grėsmę Lietuvos saugumui

Įstatyme įtvirtinta, kad Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Vyriausybės vertinimą dėl Baltarusijoje, Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės, pripažino šią statomą branduolinę elektrinę (BE) nesaugia branduoline elektrine, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

„Lietuva imasi lyderystės sprendžiant šį klausimą, šiandien mes darome tokį ne pirmą, tačiau labai svarbų, stiprų žingsnį, kad galėtume užtikrinti mūsų šalies, mūsų visuomenės saugumą. Laukia labai daug darbo dirbant, bendradarbiaujant su mūsų kaimynais, įtikinant mūsų partnerius Europos Sąjungoje, kad mes galėtume pasiekti, jog statoma elektrinė arba tos statybos būtų sustabdytos, arba jos eksploatacija niekada nebūtų pradėtai“, - sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.

Kaip projekto pristatymo metu pažymėjo energetikos viceministras Simonas Šatūnas, Astravo BE yra arčiau kaip 100 kilometrų nuo Lietuvos Respublikos sienos, todėl dalis Lietuvos Respublikos patenka į jos išplėstinę avarinio planavimo zoną. Baltarusija nepateikė įrodymų, kad pasirenkant aikštelę Astravo rajone Baltarusijos branduolinei elektrinei statyti buvo tinkamai įvertintas Lietuvos gyventojų skaičius, jų pasiskirstymas ir kiti veiksniai, reikšmingi avarinės parengties priemonėms įgyvendinti, radiologinis poveikis Baltarusijos elektrinės normalaus eksploatavimo metu ir jų avarijų atvejais.

Taip pat nepateikti įrodymai, kad žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio gyventojams rizika įvykus sunkiai neprojektinei avarijai, Baltarusijos branduolinė energetika būtų priimtinai žemo lygio. Vyriausybės vertinime pažymima, kad Baltarusija, pasirinkdama statybos aikštelę Astravo rajone, tinkamai neatsižvelgė į galimus seisminius ir kitus gamtinius pavojus. Taip pat nepateikė įrodymų, kad Baltarusijos branduolinės elektrinės aikštelė parinkta vadovaujantis TATENOS saugos reikalavimais.

„TATENOS misija buvo ne visos apimties misija, iš šešių modulių atliko tiktai du. Jie buvo susiję tik su branduolinės elektrinės projektų atsparumu išorės pavojams. Tai reiškia, kad nevertinti moduliai dėl pačios aikštelės pasirinkimo ir įvertinimo, dėl jos vietos, įskaitant ir jos poveikį aplinkai. Tai yra du didžiuliai skirtumai“, - sakė viceministras.

Pasak S. Šatūno, neatlikti Baltarusijos branduolinės energetikos elektrinės riziką ir atsparumą vertinantys testai (angl. „stress tests“). Baltarusija, nesilaikydama branduolinės saugos reikalavimų parenkant Baltarusijos branduolinės elektros aikštelę ir rengiant šios elektrinės saugą užtikrinančius projektinius sprendimus, pažeidžia Branduolinės saugos konvenciją. Neužtikrinamas apsaugos reikalavimų laikymasis pagal ESPO konvenciją.

Atliekant vertinimą, išvadas pateikė Valstybės saugumo departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Aplinkos apsaugos agentūra, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Radiacinės saugos centras, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.


Seimo priimtomis pataisomis siekiama užtikrinti skaidrų koncesijų suteikimą

Seimas ketvirtadienį priėmė Koncesijų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama užtikrinti efektyvų ir skaidrų koncesijų suteikimą Lietuvoje ir suderinti Lietuvos Respublikos koncesijų teises su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais. Už pagrindinio teisės akto pataisas balsavo 101 Seimo narys, balsavusių prieš nebuvo, susilaikė 3 parlamentarai.

Naujos redakcijos įstatyme koncesijos sampratą nuspręsta sieti su darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, naudojimusi darbais ar paslaugomis ir (ar) papildomai mokamu atlygiu, o ne su turto valdymu kaip yra dabar galiojančiame Koncesijų įstatyme.

Pagal priimtas nuostatas bus įtvirtintos dviejų rūšių koncesijos - darbų koncesija ir paslaugų koncesija. Darbų koncesija yra įvardijama koncesija, kurios dalykas yra leidimas vykdyti darbus ir eksploatuoti darbų rezultatus. Tuo tarpu paslaugų koncesija bus laikoma koncesija, kurios dalykas yra leidimas teikti paslaugas ir (ar) viešąsias paslaugas, organizuoti šių paslaugų teikimą. Seimas taip pat nusprendė išplėsti subjektų, kurie gali būti koncesininkais, grupę, į ją įtraukiant ir fizinius asmenis.

Įstatyme įtvirtinamas koncesijos vertės skaičiavimas, kuris bus atliekamas pagal nustatytas taisykles. Koncesijos vertę sudarys suteikiančiosios institucijos koncesijos sutarties vykdymo laikotarpiu apskaičiuotos koncesininko pajamos, kurios bus gautos kaip atlygis už darbus ir paslaugas, taip pat už prekes, susijusias su tokiais darbais ir paslaugomis. Apskaičiuojant koncesijos vertę, suteikiančioji institucija turės atsižvelgti į 9 kriterijus, pavyzdžiui, koncesijos sutarties trukmę ir koncesijos sutarties pratęsimą, suteikiančiosios institucijos koncesininkui mokamą atlygį, koncesininko pajamas iš darbų ir teisės eksploatuoti darbų rezultatus ir kt.

Naujos redakcijos įstatyme nėra skaitine išraiška įvardytas maksimalus koncesijų sutarties terminas. Koncesijos sutarties trukmę nustatys suteikiančioji institucija atsižvelgdama į reikalaujamus darbus ar paslaugas. Toks reguliavimas koncesijų santykiams suteiks daugiau lankstumo ir teisę individualizuoti koncesijų sutarčių terminus.

Seimas taip pat įtvirtino mišrių sutarčių institutą. Mišrių sutarčių dalykas bus darbai ir paslaugos. Pavyzdžiui, toks pagrįstas poreikis sudaryti vieną sutartį galės būti vieno pastato statybos atveju, jeigu viena to pastato dalis bus numatyta tiesioginiam atitinkamos perkančiosios organizacijos naudojimui, o kita dalis būtų numatyta valdyti koncesijos pagrindu, pavyzdžiui, siekiant įrengti visuomenei skirtą automobilių stovėjimo aikštelę.

Įstatyme reglamentuojami subrangos aspektai koncesijų atveju. Suteikiančiajai institucijai įtvirtinta pareiga nustatyti, kad dalyvis savo pasiūlyme nurodytų visas koncesijos sutarties dalis ir visus siūlomus subrangovus bei dar žemesnėje grandyje esančius subrangovus, kuriuos ketina pasitelkti koncesijos sutarties vykdymui.

Seimas nutarė detalizuoti derybų tvarką. Pagal priimtas nuostatas, į derybas turės būti kviečiamas ir dalyvis, kurio pasiūlymui suteiktas įvertinimas yra antras po aukščiausio įvertinimo, jeigu jo pasiūlymas yra panašus į dalyvio, kurio pasiūlymui suteiktas aukščiausias įvertinimas, pasiūlymą ir jų įvertinimas skiriasi ne daugiau kaip 15 proc. Jeigu pasiūlymas bus labai panašus, bet įvertinimas skirsis daugiau nei 15 proc., suteikiančiajai institucijai sudaryta galimybė pačiai spręsti dėl šio dalyvio kvietimo į derybas. Tokiu atveju baigusi derybas su dalyviais, suteikiančioji institucija turi sudaryti koncesijos sutartį su tuo dalyviu, su kuriuo pasiektas susitarimas, vertinant pagal sąlygose nustatytus dalyvių pasiūlymų vertinimo kriterijus, yra geresnis.

Seimo priimtas naujos redakcijos įstatymas įsigalios kitų metų sausio 1 d.