1 nuotr.Seimas atmetė pakartotinį opozicijos bandymą išbraukti leidimo dirbti su įslaptinta informacija negavusį „Nemuno aušros“ pirmininką Remigijų Žemaitaitį iš delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje gretų.
Už tokią iniciatyvą balsavo 32, prieš – 43, susilaikė – 17. Parlamentarai taip pat nepritarė siūlymui, kad šį projektą reikėtų grąžinti tobulinti.
Projektu, kurį registravo konservatorių seniūnas Mindaugas Lingė, Seimo vicepirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen, siūlyta išbraukti R. Žemaitaitį iš Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje.
Šios delegacijos nariai, kaip numato Seimo pirmininko potvarkis, privalo turėti leidimus dirbti su informacija, žymima grifu „Slaptai“.
Opozicija teikė pastarąjį siūlymą dar prieš mėnesį, gegužės pradžioje, tačiau tuomet Seimas nutarė klausimą išbraukti iš darbotvarkės.
Balandžio pabaigoje Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Seimo vadovui išvadą, kurioje prieštarauja, kad „Nemuno aušros“ pirmininkui R. Žemaitaičiui būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Atlikto patikrinimo metu VSD nustatė, jog tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui.
Vis dėlto pats R. Žemaitaitis šio VSD sprendimo nesureikšmino. „Nemuno aušros“ lyderis tikino, jog tai, kad jis neturės galimybės susipažinti su įslaptinta informacija, neturės neigiamų pasekmių ir jo darbui.
Pagal įstatymą, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis neišdavė leidimo R. Žemaitaičiui.
Tiesa, S. Skvernelis taip pat pasiūlė šiuo metu jo potvarkiu reguliuojamą tvarką dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija įtvirtinti Seimo statute. Parlamente ši iniciatyva jau įveikė pateikimo stadiją.
