Ruginienės ir Šakalienės dvikova. Kaip Rožė nugalėjo Puritonę

Paskutinis pretekstas - D.Šakalienės ir premjerės Ingos Ruginienės esą skirtinga pozicija, kiek procentų nuo BVP kitąmet bus skiriama gynybai. Bus skiriama 5,38 proc. nuo BVP.

Tačiau D.Šakalienė teigia, jog šie procentai buvo numatyti mažesni (3,56-4,87 proc.). Ir padidinti tik dėl visuomenės nepritarimo. Taip pat ir dėl to, jog Krašto apsaugos ministerijoje dėl šių procentų buvo sukviestas neoficialus visuomenininkų ir nuomonės formuotojų susitikimas.

Pati D.Šakalienė teigia tame susitikime nedalyvavusi. Kaip bebūtų, tai irgi skandalinga. Nes mūsų valstybės Krašto apsaugos ministerijoje vyko neoficialus renginys, apie kurį nežinojo nei mūsų premjerė, nei pati ministrė.

Kitą kartą gal svarstys, kiek Lietuvai reikėtų braziliškų lėktuvų. Trijų ar trisdešimt? Įsivaizduojate?

Lietuviškame Pentagone posėdžiauja civiliai asmenys, o apie tai mūsiškė „gynybos sekretorė" nieko nežino. Ir kaip po to įrodyti, jog tai nėra nukreipta prieš premjerę? Juolab kai premjerė politikoje dar naujokė.

Nors sparčiai tobulėja ir vis labiau savimi pasitiki. Socialdemokratams irgi patinka. Žemiškesnė. Gyvesnė. Ne tokia dramatiška kaip Dovilė.

Įvaizdis „rožė" prieš įvaizdį „puritonė"

I.Ruginienės įvaizdis - ryškus, džiugus, šventiškas kaip raudona LSDP rožė. Suprask - kiekviena diena kaip šventė. Krašto apsaugai toks įvaizdis netiktų. Nes raudona ne tik rožės, bet ir kraujo spalva. D.Šakalienė, energingai Seime kaitaliojusi šukuosenas, vos tapusi ministre tapo nuobodžiai vienoda. Išoriškai.

Todėl gaila, jog iš rūsčios, kariškai vyriškos aplinkos traukiasi geros, stropios mokinukės Dovilės veidukas. Ar bent toks įvaizdis, paryškintas kukliomis, baltomis apykaklėmis. Lyg pirmųjų Amerikos kolonistų puritonų. Nes būtent toks mergaitiškas įvaizdis suminkština užsienio partnerius - senyvus politikus bei brutalius kariškius. Mat būtent tokį įvaizdį - silpna, bet ori mergaičiukė Dovilė - užsienio partneriams norisi ginti, globoti. O su silpnute, bet narsia Dovile - ir silpną, bet narsią Lietuvą.

Toks D.Šakalienės įvaizdis, be abejo, imponavo ir Gitanui Nausėdai. O Dovilės plokščia skrybėlė, panaši į Melanijos, galėjo patikti ir Donaldui Trampui (Donald Trump). Gal ir įvaizdžio „silpna, bet ori Dovilė" savininkė, matyt, slapčia dar tikėjosi, jog prezidentas ir prezidento patarėjas Deividas Matulionis ją kažkaip nuo vietinių priešų apgins. Deja, nepavyko. Prezidentas pabijojo viršyti savo konstitucines galias.

O kur patikimas užnugaris?

D.Šakalienės klaida - jai rūpėjo, kaip atrodys prieš užsienio partnerius, kaip patiks Vakarų žiniasklaidai, tačiau visiškai nesirūpino užnugariu. Čia, Lietuvoje. Jei krašto apsaugos ministras patenka į VISŲ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių nemalonę, tai jau nėra atsitiktinumas. Jei D.Šakalienės neužstoja įtakingi socialdemokratai - tai irgi nėra atsitiktinumas. Jei D.Šakalienės kalbėsena, laikysena ir žiūrėsena tampa nesuderinama su I. Ruginienės laikysena, tai irgi nėra atsitiktinumas.

Nes įvaizdis „stropi mokinukė" ne užsienio, bet vidinio vartojimo Lietuvoje rodo, kad ta stropuolė iš esmės nieko negerbia ir kitų nuomonės nepaiso. Ne stropi moksliukė, bet chuliganė. Tad ką I.Ruginienei daryti? Negi iškviesti pokalbiui „chuliganės" tėvus?

Galų gale, kas nori turėti išvaizdžią, populiarią konkurentę? Juolab įstojusią į LSDP 7-eriais metais anksčiau nei dabartinė premjerė ir dirbanti LSDP frakcijoje 9-erius metus. Rugpjūčio 10-ją straipsnyje „Fantastiškas I.Ruginienės šuolis į premjeres" užsiminiau, jog „visų partinių bėda - jie partijų viduje vieni kitus ir be oponentų pagalbos apkramto". Paminėjau Lauryno Kasčiūno-Arvydo Anušausko, Juozo Oleko-Vytenio Povilo Andriukaičio konkuruojančias poras ir rašiau, kad „ateityje konkuruosianti pora - I.Ruginienė ir D.Šakalienė".

Nes premjerų reitingai paprastai laipsniškai mažėja, o šit D.Šakalienės žvaigždė galėjo ateityje dar ryškiau sužibėti. Juolab eskaluojant karines grėsmes. Kaip rašiau, „nebent D.Šakalienė tiek prikvailios, kad pasibaigs kantrybė ir socialdemokratams". Štai ir prikvailiojo. Tiek, kad pasibaigė kantrybė ne tik opozicijai, bet ir laikinajam LSDP pirmininkui Mindaugui Sinkevičiui.

Per anksti apsišvietė

Dalia Grybauskaitė, irgi pasižyminti kategoriškumu ir vienvaldiškumu, būdama finansų ministre visgi sugebėjo nekonfliktuoti su tuometiniu premjeru Algirdu Mykolu Brazausku. Išlošė, nes užnugario neatsisakė. Ragus parodė tik tapusi prezidente.

D.Šakalienė ragus pademonstravo per anksti. Todėl pati subadė savo politinę ateitį. Pademonstravo, jog nėra lyderė, nes lyderis moka dirbti su komanda. Tik tiek, jog stovi tos komandos priekyje. Ir šiaip lyderis yra ne traukinio sąstato mašinistas, tai yra, eilinis vežėjas, bet tas, kuris pirmas susivokia, kaip visiems elgtis, kai sąstatą ištinka avarija. O D.Šakalienė moka komandą palikti, atkabinti nuo sąstato kaip vagonus ir bėgti laukais viena. Įsikandusi švilpuką ir garsiai švilpdama.

Su trenksmais atsisveikino su Žmogaus teisių stebėjimo institutu. Tada visi Dovilės gailėjomės. Su trenksmais paliko „valstiečių" frakciją ir išdrožė pas socdemus. Tada jau ne visi Dovilės gailėjosi. Kaip bebūtų, visur trenksmai ir amžina teisuolės poza. Na, kas tokią pakęs? Jei viena pati, nederindama su Seimo NSGK ir braziliškus reaktyvinius lėktuvus „perka", ir KAM Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorių atleidžia, ir su brangiu „Spartanu" vieną Marių skraidina. Su premjere nesusikalba. Su partijos laikinuoju pirmininku - irgi šiaip sau.

Įsivaizduokime, jog iš tikrųjų kyla karas, o krašto apsaugai vadovauja Dovilė bei Gitanas. Vienas mandagiai raukosi bei trypčioja. Kita energingai švilpia, žandus išpūtusi, o palaikymo komandoje - tik vienas „Spartanas" su vienu Mariumi. Kitos pajėgos demoralizuotos, išsklaidytos, atleistos, papiktintos.

Na, ir kur dabar Dovilė eis? Kurių galų reikalinga frakcija ar partija, jei žmogus - visiškai vienetinis?