1 nuotr.Kilus diskusijoms dėl santykių su Kinija, kurie pašlijo Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, atkūrimo, premjerė Inga Ruginienė sako nematanti priežasčių, kodėl šios atstovybės pavadinimas negalėtų būti pakeistas į Taipėjaus.
„Nematau, kodėl tai negalėtų būti Taipėjaus atstovybė“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Tai tikrai nenuneigtų mūsų paramos demokratiniam procesui (…). Nematau labai didelės problemos, bet tai nėra 5 minučių sprendimo klausimas. Toks klausimas turėtų būti ir suderintas su mūsų strateginiais partneriais, ir aptartas plačiau (…). Bet kas mes paskubėjome, yra faktas“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, I. Ruginienė interviu naujienų agentūrai BNS pareiškė, kad atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę, Lietuva „šoko prieš traukinį“. Be to, ji užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti.
Pekinas atsakė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros. „Reuters“ citavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Liną Jianą, teigusį, kad tikimasi, jog Lietuva savo norą gerinti dvišalius santykius pavers konkrečiais veiksmais ir nedelsdama ištaisys savo klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo.
Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija.
Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra.
Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija.
Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
