Prezidento patarėjas: realiai neturime dėl ko derėtis su Baltarusija

Anot jo, visos problemos, hibridinės atakos ir provokacijos, kyla būtent iš Aliaksandro Lukašenkos režimo.

„Jeigu mes norime spręsti tam tikras technines problemas, atsiradusias tarp mūsų šalių, tai visada mūsų pačių įvairiausių institucijų žmonės techniniame lygyje yra pasiruošę“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė D. Matulionis. 

„Politiniame lygyje mes turime bendrą Europos Sąjungos (ES) poziciją nepalaikyti santykių su Baltarusijos režimu. Todėl mums atrodytų keista, kokias čia derybas mes turėtume vesti. Mes realiai neturime su jais apie ką derėtis. Visos problemos, kurios kyla, kyla iš Baltarusijos pusės, todėl apie ką čia galime derėtis?“ – retoriškai klausė prezidento patarėjas.

Praėjusią savaitę derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys Johnas Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“.

Savo ruožtu režimas į laisvę paleido dalį politinių kalinių.

Priekaištai Baltarusijai išlieka

Nors po JAV pasiuntinio vizito Baltarusijoje, šios šalies režimas priėmė sprendimą išleisti 4 mėnesius Baltarusijoje laikytus lietuviškus vilkikus, D. Matulionis teigia, kad priekaištai Minskui išlieka.

„Be abejo, turime priekaištų, kodėl tie vilkikai buvo sulaikyti 4 mėnesius, koks teisinis pagrindas? Tai mes nesame patenkinti ir nebūsime patenkinti“, – sakė jis.

Anot jo, yra įvairiausių versijų, kodėl A. Lukašenka priėmė tokį sprendimą.

Prezidento patarėjas teigia manantis, kad tai buvo būtent J. Coale‘o įdirbis, siekiant deeskaluoti situaciją.

„Esu įsitikinęs, kad tai buvo Amerikos administracijos atstovo Coale‘o įdirbis, padarytas Baltarusijoje. Aš ne kartą sakiau ir kartosiu, kad amerikiečiai siekia ne tik politinių kalinių išlaisvinimo, bet ragina Baltarusiją deeskaluoti santykius su regioniniais kaimynais“, – pabrėžė jis.

Šalies vadovas taip pat pažymėjo, kad reikia vystyti pokalbius su Lietuvos vežėjais, jog važiavimas į Baltarusiją yra jų pačių prisiimama rizika.

„Reikia daugiau kalbėti su mūsų vežėjais, kad jeigu jau važiuojate, tai prisiimkite pilnai riziką ir nebekaltinkite valstybės. Tokių neteisėtų veiksmų iš anos pusės tikrai galime susilaukti pačių įvairiausių. Net ir galime galbūt tam tikrus ženklus prie sienos pastatyti, kad prisiimate pilnai savo riziką ir po to nekelkite problemų Lietuvos Vyriausybei ar Lietuvos valstybei ir reikalaukite ten vos ne teisiniu sprendimu spręsti tą problemą“, – kalbėjo D. Matulionis.

„Nežinau, ar ta rinka čia yra tokia jau patraukli, turint omeny visas rizikas, susijusias su panašiais incidentais, kurie buvo per tuos 4 mėnesius“, – pridūrė jis.

Tuo metu reaguodamas į kalbas, esą amerikiečiai bando sutaikyti Vilnių ir Minską, D. Matulionis svarstė, kad šis vizitas galbūt buvo bandymas įtikinti nelegitimų Baltarusijos prezidentą, kad jis liautųsi vykdęs pieš mūsų šalį nukreiptas provokacijas.

„Žingsnis galbūt ne tiek sutaikant, kiek įtikinant A. Lukašenką, kad baigtų su visomis tomis provokacijomis ir hibridinėmis akcijomis, kurias jis vykdo jau turbūt nuo 2020-ųjų“, – pažymėjo šalies vadovo patarėjas.

ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijai pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui. Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.

Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo A. Lukašenka.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).

Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.