Premjerė: neprieštaraujame Pasaulio prekybos organizacijos bylos prieš Kiniją nutraukimui

Anot jos, šalies ekonominiai interesai po kinų įvestų Lietuvos prekių importo ribojimų buvo apginti.

„Lietuva neprieštarauja Europos Komisijos sprendimui nutraukti PPO bylą, nes pagrindiniai mūsų šalies interesai buvo apginti. Esame dėkingi ES valstybėms narėms už paramą ginant pažeistus Lietuvos interesus“, – komentare Eltai teigė premjerė.

ES į PPO kreipėsi dar 2022 m. vasarį – bendrija teigė, kad Kinija taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.

Apie bendrijos sprendimą atsiimti skundą iš PPO pranešta šią savaitę.

Anot I. Ruginienės, Lietuva taip pat dėkoja kitoms šalims už solidarumą šiuo kelių metų laikotarpiu ginant tarptautinėmis taisyklėmis grindžiamą bendradarbiavimo sistemą – Jungtinėms Valstijoms, Japonijai, Australijai, Jungtinei Karalystei, Kanadai, Pietų Korėjai ir kitoms valstybėms.

Reaguodama į kiniškų bankų įtraukimą į ES sankcijų Rusijai paketą, Kinija vasarą taip pat paskelbė atsakomąsias priemones dviems Lietuvos bankams – „Urbo“ ir „Mano bankui“, jiems uždrausta vykdyti sandorius su Kinijos subjektais.

Anot I. Ruginienės, Lietuva europiniu formatu toliau sieks, kad ribojimai šioms lietuviškoms finansų įstaigoms būtų panaikinti.

„Sieksime, kad būtų panaikinti likę ribojimai Lietuvos žemės ūkio eksportui ir atšauktos dviejų Lietuvos bankų taikomos sankcijos – EK dėl to ketina aktyviai veikti“, – teigė premjerė.

Pasak jos, Lietuva taip pat tikisi diplomatinius santykius su Kinija normalizuoti iki lygio, galiojančio kitų ES valstybių narių atstovybėms. 

„Tačiau tam būtinas ne vienos, o abiejų šalių noras normalizuoti diplomatinius santykius“, – pridūrė I. Ruginienė.

Įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo po to, kai Lietuva 2021 m. leido Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei – ES nuomone, prekybos ribojimais Kinija keršijo Lietuvai už pastangas stiprinti ryšius su Taivanu, nors Pekinas neigė ėmęsis spaudimo priemonių Lietuvos atžvilgiu.

Kinijos valdančioji komunistų partija nepripažįsta Taivano kaip valstybės ir laiko šią savarankiškai valdomą demokratinę salą atsiskyrusia provincija.

Tad Kinija teigė, kad sprendimas pavadinti naująją atstovybę Lietuvoje „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės šalies atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

PPO bylos nagrinėjimą buvo sustabdžiusi – pagal ES kreipimąsi jis iš pradžių sustabdytas 2024 m. sausį, o po metų, šį sausį, bendrija pateikė prašymą bylą atnaujinti ir beveik po savaitės dar kartą paprašė ją laikinai stabdyti. 

Šią savaitę ES paskelbė, jog nebelaiko būtinybe tęsti bylos procesą prieš Kiniją, nes pagrindiniai šio ginčo tikslai buvo pasiekti, prekybos apimtys atnaujintos. 

Kartu ES pareiškė, kad sprendimas atsiimti skundą nekeičia jos nuomonės šiuo klausimu ir kad padėtis toliau bus stebima.