1 nuotr.Premjerei Ingai Ruginienei pareiškus, kad atidarydama Taivaniečių atstovybę Lietuva šoko prieš traukinį, o Pekinui viliantis, jog Lietuva nedelsiant ištaisys savo klaidą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekiant atkurti santykius, reikėtų daugiau pagarbos ir iš Kinijos pusės.
„Kinija reikalauja ištaisyti klaidą. Tai jeigu tai išverstume į politinę kalbą, turėtume kalbėti apie šios atstovybės uždarymą. Tačiau Taivaniečių atstovybė veikia ir jos atstovai tikrai ketina toliau puoselėti draugiškus ryšius“, – kalbėjo šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat kartojo, kad Taivaniečių atstovybė nėra diplomatinė, kaip ir Lietuvos biuras Taipėjuje, o mūsų šalis pripažįsta Vienos Kinijos principą.
Pasak prezidento, šiuo atveju turbūt reikėtų daugiau pagarbos ir iš pačios Kinijos.
„Mes nesame mokinukai, kuriuos reikėtų mokyti abėcėlės. Mes darome sprendimus, mes prisiimame tų sprendimų pasekmes ir mes norime lygiaverčio dialogo, net jeigu, sakykime, žiūrint į mūsų šalių dydį, atrodo, kad šalių dydis labai skiriasi. Politikoje turime visi gerbti vienas kitą. Ir tokiu atveju, manau, galima siekti normalesnių diplomatinių santykių. Tokie, kokie jie yra, aš tą ne kartą esu sakęs, mūsų netenkina, mes norėtume geresnio ir aukštesnio lygio atstovavimo. Ir tikiuosi, kad vieną dieną tai atsitiks“, – kalbėjo valstybės vadovas.
Pastebėjus, kad G. Nausėda kalba apie tai, kad dabartiniai santykiai su Kinija netenkina, bet, kita vertus, anksčiau jis Pekino valdžią prilygino Baltarusijos režimui, kuris lygiai taip pat įgalina Rusiją, per dvejopos paskirties prekes apeina sankcijas ir panašiai, prezidentas atsakė, jog vis dėlto nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp Kinijos ir Baltarusijos.
„Taip, kai kuriais aspektais Kinijos valdžia, nors ji pati dažnai šitą neigia, padeda apeiti sankcijas arba, sakykime, veikia kaip savotiška įgalintoja Rusijos karo Ukrainoje. Tačiau Baltarusija yra kur kas didesnė grėsmė mūsų regionui visais aspektais“, – komentavo G. Nausėda.
Pirmi maži žingsniai
Kaip skelbta, premjerė I. Ruginienė, pareiškė, kad siekdama diplomatinių ir ekonominių santykių su Taivanu Lietuva „šoko prieš traukinį“. Be to, ji užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti.
Pekinas atsakė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros. „Reuters“ citavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Liną Jianą, teigusį, kad tikimasi, jog Lietuva savo norą gerinti dvišalius santykius pavers konkrečiais veiksmais ir nedelsdama ištaisys savo klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
