Motuzas: neišvengiamai turime grįžti prie santykių su Kinija

„Mes matome, kad neišvengiamai turime grįžti prie santykių su Kinija, kadangi vis tiek jos ekonomika turi didelę įtaką. Nors Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) įvedė muitus, mes žinome, kad (...) jos rinkoje vis tiek sukasi“, – trečiadienį po uždaro URK posėdžio žurnalistams komentavo R. Motuzas.

„Lygiai taip pat mes turime spaudimą ir iš Lietuvos. Lietuvoje kai kurios įmonės turi kiniškų automobilių atstovybes, kad nori pasikviesti į tas įmones Kinijos atstovus, jog padėtų sureguliuoti tam tikrą techniką ar vėlgi atvykti į tas atstovybes. Jie to padaryti negali, nes mes neturime diplomatinio atstovavimo“, – sakė jis.

Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad siekiant atliepti išreikštus poreikius, Užsienio reikalų ministerija (URM) kai kurioms valstybėms partnerėms pasiūlė, jog jos Kinijoje aptarnautų Lietuvos piliečius konsuliniais klausimais.

„Techniniame lygmenyje (...) dirbame dėl to diplomatinio atstovavimo. Užsienio reikalų ministerija suaktyvino veiklą siūlydama kai kurioms užsienio valstybėms partnerėms, kad aptarnautų mūsų piliečius konsuliniais klausimais dėl vizų išdavimo ar konsulinės pagalbos suteikimo, kadangi toks poreikis yra iš Lietuvos, ir iš Kinijos piliečių pusės“, – kalbėjo R. Motuzas.

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau Ingos Ruginienės Ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

Tiesa, R. Motuzas pažymi, kad diplomatiniai santykiai oficialiai nėra nutraukti – Lietuva ir Kinija neturi tik diplomatinio atstovavimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.