Ministras nemato poreikio atnaujinti partijų susitarimą dėl gynybos: dokumentai atitinka realijas

„Matyčiau poreikį palaikyti sprendimus, kurie yra teikiami, kurie yra ministerijos paruošti, išdiskutuoti ir parengti optimaliai. Turėti diskusijas vardan diskusijų – nėra tas kelias, kuriuo aš norėčiau judėti“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė R. Kaunas. 

„Norėčiau turėti diskusiją apie konkretų sprendinį, šiuo atveju – poligoną. Turėjome susitikimus su tam tikromis frakcijomis ir aptarėme, atsakymai buvo pateikti, diskusija įvyko. Jeigu ir toliau diskutuosime apie teikiamus sprendimus – viskas yra tvarkoje. Jeigu mes laiką skiriame politinėms diskusijoms dėl noro padiskutuoti – didelės prasmės tam nematau“, – akcentavo jis. 

Ministro teigimu, visi strateginiai dokumentai šiuo metu yra atitinkantys realijas, tad papildomos diskusijos šiais klausimais – nereikalingos. 

„Šiai dienai visi strateginiai dokumentai: Nacionalinio saugumo strategija, Lietuvos apginamumo strategija – visi dokumentai yra paruošti optimaliai, atitinka realijas, atitinka Lietuvos saugumo poreikius ir kažkokių papildomų diskusijų tam turbūt nereikia“, – dėstė jis, perklaustas, ar nemato būtinybės atnaujinti politinių partijų susitarimą. 

Tiesa, premjerė Inga Ruginienė pernai rugsėjį buvo užsiminusi, jog žada imtis lyderystės atnaujinant partijų susitarimą dėl gynybos. Tuomet ji teigė, kad krašto apsaugos klausimai yra bendras visų politinių jėgų klausimas, dėl kurio rasti bendrą sutarimą yra būtina.

ELTA primena, kad parlamentinės partijos susitarimą dėl gynybos pasirašė 2022 metų liepos mėnesį. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas galios iki 2030 metų.

Šios kadencijos pradžioje buvo diskutuota apie poreikį atnaujinti gynybos susitarimą, visgi galiausiai idėja įstrigo.