Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad Lietuva galėtų padėti JAV operacijoms prieš Iraną, suteikdama savo teritoriją.
Kviečia ugnį į save
Lietuvos kariuomenės vadas, generolas R.Vaikšnoras teigia, jog JAV ir Izraelio kariniai veiksmai prieš Iraną buvo „savalaikis sprendimas", siekiant užkirsti kelią Teherano pastangoms toliau vystyti branduolinę programą.
„Iranas iš tikrųjų mums, visam Vakarų ir demokratiniam pasauliui, tapo vis didesne grėsme. Ne paslaptis, kad Iranas priklauso blogio ašies valstybėms ir kad jį stipriai rėmė ir remia Rusija.
Plius, regione daug teroristinių organizacijų, kurios nukreiptos prieš Izraelį. Aš manyčiau, kad tai yra savalaikis sprendimas, kol ši grėsmė dar neįsigalėjo ir nepradėjo dominuoti Artimuosiuose Rytuose. Tai reikėjo supresuoti ir tokiu būdu padaryti pasaulį saugesnį", - LRT radijui pareiškė R.Vaikšnoras.
Jis taip pat užsimena, kad Lietuva galėtų padėti JAV operacijoms prieš Iraną, suteikdama savo teritoriją, ko nesutiko padaryti kitos sąjungininkės.
„Manau, kad pagalba galėtų būti ne vien karinėmis priemonėmis. Gali būti diplomatinės, ekonominės, informacinės priemonės, pagal poreikį. Tai gali būti palaikymas, gali būti ir mūsų teritorijos suteikimas bombonešiams, naikintuvams, nes kai kurios šalys atsisakė ir žinom kurios.
Sakyčiau, kad šioje vietoje tai yra aukštoji diplomatija ir Vyriausybės bei vadovų sprendimai. O kariuomenė remtų, jei toks būtų Lietuvos politinis sprendimas", - teigė R.Vaikšnoras.
Ne vado ar ministro reikalas
Įdomu, kad tokia idėja visiškai nepribloškė kai kurių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių ar politologų. Pavyzdžiui, komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius sako, kad neverta net kalbėti apie tai, jog galėtume leisti pasinaudoti mūsų teritorija, nes niekas to net neprašo.
„Mes esame po NATO skėčiu, todėl turime būti tikra jos dalimi. Mes daug kur buvome kartu - Afganistane, Malyje buvo mūsų kariai. Dalyvaujame misijose. Ir tokie sprendimai priimami ne kariuomenės vado ar ministro, o kolektyviai - Seime dėl to balsuojant.
O dėl teritorijos - čia jau reikia priimti kolektyvinį sprendimą. Bet pagal tai, kaip dabar klostosi įvykiai Irane, atrodo, kad niekas mūsų teritorijos neprašys, nes nebeprireiks", - kalbėjo R.Sinkevičius.
Komiteto narys Šarūnas Birutis visų pirma pabrėžė, kad tokius dalykus sprendžia ne kariuomenės vadai, o visų pirma Valstybės gynimo taryba, o gal net reikėtų ir specialų įstatymą priimti Seime.
„Reikėtų įvertinti visus už ir prieš, įvertinti galimas grėsmes iš Irano. Iš karto pasakyti, kad reikia suteikti sąjungininkams viską, ko jie užsimano, negalima. Juo labiau kad tai - ne NATO operacija.
Taip, JAV yra pagrindinis mūsų sąjungininkas gynyboje, tačiau reikia viską pasverti. Be to, mes esame toli nuo tos zonos, niekas mūsų teritorijos net ir neprašė, patys siūlomės", - stebėjosi Š.Birutis.
Naudojasi kaip nori
Dar vienas komiteto narys Dainius Gaižauskas sako, kad tokiomis kalbomis tik keliama papildoma įtampa visuomenėje.
„Blogai, kad mes iš viso keliame klausimą, ar įsitrauksime į karą su Iranu. Kariuomenės vadas gavo tokį klausimą ir bandė į jį atsakyti diplomatiškai, o galėjo tiesiai atsakyti be jokių išvedžiojimų.
Lietuva turi vienintelę teritoriją, yra NATO narė, mūsų šalyje yra daug amerikiečių, vokiečių karių ir jie mūsų teritorija gali drąsiai naudotis pagal sudarytus susitarimus.
Aišku, JAV kariniai lėktuvai gali leistis čia, Lietuvoje, bet tai nereiškia, kad tai susiję su Iranu. Gali būti įvairių žvalgybinių operacijų. Kad žinotumėte, kiek žvalgybinių lėktuvų suka ratus po Lietuvą, siekdami apsaugoti mus nuo Rusijos, Baltarusijos. NATO žvalgyba dirba aktyviai, patruliuoja karo policija.
Dėl Irano su mumis niekas nieko nederino, tai yra JAV ir Izraelio operacija, jų pajėgumų, regis, užtenka ir užteks, nes Irano nepalaiko net kaimynai.
Skelbta, kad viena Irano raketa skrido į Turkiją, bet turbūt nukrypo nuo kurso. Nes jei būtų užpulta Turkija, kuri yra NATO narė, įsijungtų 5-asis NATO straipsnis. O tada jau eitume kariauti visi. Iranas puikiai tą žino, puikiai žino, kad užpuolus vieną NATO šalį, ją gintų likusios 31. Todėl atakuoja tik tas bazes, kurios nėra NATO teritorijoje", - pabrėžė D.Gaižauskas.
Betikslės kalbos
Politologas Bernaras Ivanovas mano, kad kariuomenės vado teiginys apie leidimą naudotis teritorija yra deklaratyvus.
„Mes ir taip savo teritoriją esame atidavę NATO, nes esame NATO narė. Ir formaliai NATO mūsų teritorija gali naudotis bet kokioms reikmėms, kurti bazes. Tik kad nenori. Lenkija tiek kovojo, kad JAV ten steigtų bazę.
Aišku, grėsmė iš Irano gali kilti bet kam, bet bepročių fundamentalistų režimas gauna galą. Ir dabar mums reikia galvoti, kaip iš to išspausti daugiau naudos. Jei kalbomis apie leidimą naudotis teritorija atkreipsime JAV dėmesį ir jos mus pagirs, o ne prakeiks, kaip Ispaniją, manau, bus gerai.
Na, pavyzdžiui, Ispanija uždraudė JAV naudotis jos teritorija, tačiau Ispaniją valdo antisemitinė Vyriausybė, premjeras yra antisemitas, kalbėjęs, kad Izraelį reikia atominėmis bombomis bombarduoti.
Apgailėtina antisemitų, progresyvistų laikysena, bandant aiškinti, kad karas prieš bepročių režimą yra nepolitkorektiškas, neatitinka progresysios vaivorykštinės darbotvarkės... Vaivorykštiniai, kurie su būgnais protestavo prieš Izraelį, daro didžiulę žalą mūsų vertybėms, mūsų laikysenai", - sakė B.Ivanovas.
Niekas neprašė
Beje, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas vakar informavo, kad Lietuva nėra sulaukusi prašymo iš JAV pagelbėti konflikte su Iranu.
Ministras pabrėžia, kad Lietuva laikosi NATO gynybinio aljanso principų ir apie galimą pagalbą svarstytų tik sulaukusi oficialaus sąjungininkų kreipimosi. Kartu jis pažymi, jog keliant diskusijas šiuo klausimu, reikėtų mažiau politikuoti bei interpretuoti.
„Čia reikia mažiau politikavimo ar interpretacijų, nes tema jautri. Lietuva nedalyvauja jokiose kariniuose procesuose, mes nekariaujame su Iranu. Mes esame NATO valstybė. Svarstome ir svarstytume visų NATO valstybių prašymus, jeigu jie būtų.
Tą ir reikėtų akcentuoti, bet mes nesame įsitraukę į karinius konfliktus, kuriuos matome Irane, ir neplanuojame to nedaryti", - sakė ministras.