 |
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad 2 procentai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai nėra riba, bet nekomentuoja siūlymo iki 2020 metų krašto apsaugai skirti 2,5 procento nuo BVP, teigdamas, kad Lietuva gynybai lėšų skirs tiek, kiek to reikalaus saugumo situacija regione.
1 nuotr.
Po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu (Jens Stoltenberg) S. Skvernelis teigė, kad išlaidų gynybai didinimo politinės partijos nekvestionuoja ir dabartinė Vyriausybė neapsiribos NATO standartu laikomais 2 proc.
„2018 m. 2 proc. bus pasiekti (...). Tai nėra deklaracija, tai yra Vyriausybės sprendimas krašto apsaugai skirti tiek, kiek reikia", - Briuselyje teigė S. Skvernelis.
J. Stoltenbergas savo ruožtu gyrė Vilniaus pastangas didinti išlaidas gynybai.
„Sąžiningas (finansinės, - ELTA) naštos pasidalijimas yra būtinas ilgalaikiam Aljanso bei mūsų žmonių saugumui ir Lietuva rodo sektiną pavyzdį kitiems sąjungininkams", - bendros spaudos konferencijos metu kalbėjo J. Stoltenbergas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas politinėms partijoms yra siūlęs atnaujinti gynybos finansavimo susitarimą, įtvirtinant nuostatą 2020 m. pasiekti bent 2,5 proc. BVP ribą. Šiemet Lietuva krašto apsaugos sistemai skiria apie 1,8 proc. BVP - iš viso per 720 mln. eurų.
S. Skvernelis, kaip Premjeras, antradienį NATO būstinėje Briuselyje lankėsi pirmą kartą ir su J. Stoltebergu aptarė saugumo politiką Baltijos regione ir pasaulyje. Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime pažymima, kad nuo 2013 m. Lietuvos gynybos biudžetas padvigubėjo, o šiuo metu 28 proc. gynybos išlaidų yra skiriama ginkluotės modernizavimui ir įsigijimui.
