Patikima finansinė politika yra valstybės saugumo dalis, po susitikimo su Lietuvos Premjeru pareiškė Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen), komentuodamas valstybių narių įsipareigojimą siekti skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
"Visos Vyriausybės susiduria su ekonominiais iššūkiais. Manau, kad Premjeras ir aš sutinkame, kad saugumas ir ekonomika yra susiję. Atsakinga fiskalinė politika taip pat yra ir atsakinga saugumo politika. Jeigu valstybės kenčia nuo didelio deficito ir augančių skolų, jos bus labiau pažeidžiamos. Taigi tai taip pat yra mūsų saugumo dalis, kad valstybės mažintų deficitą, viešąsias skolas", - žurnalistams sakė NATO vadovas. Pasak jo, tai galioja ne būtent Lietuvos, bet apskritai visų Aljanso narių vyriausybėms.
A. F. Rasmusenas kalbėjo suprantąs, kad sunku tikėtis, jog, mažinant pensijas, finansavimą sveikatos apsaugai ar švietimui, gynyba bus išimtis, bet ateityje, ilgalaikėje perspektyvoje, būtina užtikrinti tinkamą krašto apsaugos finansavimą.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė dėl finansavimo didinimo pabrėžė politinę valią.
"Čia labai svarbu nepasakyti, kiek didinti, ar yra galimybių, bet svarbiausia turėti politinę valią ir kad susitartų politinės jėgos, kad visiems būtų aišku, kad tai yra iššūkis ir kad atitinkamai pagal finansines galimybes mes, matydami tą problemą, ją bandysime spręsti. Visi supranta, kad yra nelengva, bet turi būti aiški politinė valia", - sakė už krašto apsaugą atsakinga ministrė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš kurį laiką yra tvirtinusi, kad Lietuva neturi įsipareigojimo siekti skirti gynybai 2 proc. BVP, primena ELTA.
Premjeras Andrius Kubilius yra pareiškęs, kad Lietuva šiuo metu neturi galimybių padidinti finansavimą gynybai.
NATO narės yra įsipareigojusios siekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio gynybos finansavimo. Lietuva 2 proc. gynybai neskyrė ir ekonominio pakilimo metais, o dabar finansavimo dalis gynybai nesiekia ir vieno procento. Pagal patikslintą BVP, Lietuvos skiriama suma gynybai sudaro 0,85 proc.
Lietuva tarp NATO šalių pagal gynybai skiriamos BVP dalies procentinę išraišką yra priešpaskutinėje vietoje - mažesnį rodiklį yra nurodęs tik Liuksemburgas, turintis daugiau nei pusantro šimto karių kariuomenę. NATO šalių vidurkis - 2,8 procento. Lietuvos gynybos finansavimas taip pat yra vienas mažiausių Vidurio Europos regione - Latvija skiria 1,2 proc. BVP šalies gynybai, Estija - 1,9, Lenkija - 1,7 proc., Baltarusija - 1,5 proc., Rusija - 3,5 proc.
Patikima finansinė politika yra valstybės saugumo dalis, po susitikimo su Lietuvos Premjeru pareiškė Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen), komentuodamas valstybių narių įsipareigojimą siekti skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
"Visos Vyriausybės susiduria su ekonominiais iššūkiais. Manau, kad Premjeras ir aš sutinkame, kad saugumas ir ekonomika yra susiję. Atsakinga fiskalinė politika taip pat yra ir atsakinga saugumo politika. Jeigu valstybės kenčia nuo didelio deficito ir augančių skolų, jos bus labiau pažeidžiamos. Taigi tai taip pat yra mūsų saugumo dalis, kad valstybės mažintų deficitą, viešąsias skolas", - žurnalistams sakė NATO vadovas. Pasak jo, tai galioja ne būtent Lietuvos, bet apskritai visų Aljanso narių vyriausybėms.
A. F. Rasmusenas kalbėjo suprantąs, kad sunku tikėtis, jog, mažinant pensijas, finansavimą sveikatos apsaugai ar švietimui, gynyba bus išimtis, bet ateityje, ilgalaikėje perspektyvoje, būtina užtikrinti tinkamą krašto apsaugos finansavimą.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė dėl finansavimo didinimo pabrėžė politinę valią.
"Čia labai svarbu nepasakyti, kiek didinti, ar yra galimybių, bet svarbiausia turėti politinę valią ir kad susitartų politinės jėgos, kad visiems būtų aišku, kad tai yra iššūkis ir kad atitinkamai pagal finansines galimybes mes, matydami tą problemą, ją bandysime spręsti. Visi supranta, kad yra nelengva, bet turi būti aiški politinė valia", - sakė už krašto apsaugą atsakinga ministrė.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš kurį laiką yra tvirtinusi, kad Lietuva neturi įsipareigojimo siekti skirti gynybai 2 proc. BVP, primena ELTA.
Premjeras Andrius Kubilius yra pareiškęs, kad Lietuva šiuo metu neturi galimybių padidinti finansavimą gynybai.
NATO narės yra įsipareigojusios siekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto dydžio gynybos finansavimo. Lietuva 2 proc. gynybai neskyrė ir ekonominio pakilimo metais, o dabar finansavimo dalis gynybai nesiekia ir vieno procento. Pagal patikslintą BVP, Lietuvos skiriama suma gynybai sudaro 0,85 proc.
Lietuva tarp NATO šalių pagal gynybai skiriamos BVP dalies procentinę išraišką yra priešpaskutinėje vietoje - mažesnį rodiklį yra nurodęs tik Liuksemburgas, turintis daugiau nei pusantro šimto karių kariuomenę. NATO šalių vidurkis - 2,8 procento. Lietuvos gynybos finansavimas taip pat yra vienas mažiausių Vidurio Europos regione - Latvija skiria 1,2 proc. BVP šalies gynybai, Estija - 1,9, Lenkija - 1,7 proc., Baltarusija - 1,5 proc., Rusija - 3,5 proc.
Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.