Konservatoriaus Kasčiūno planas Baltarusijai: „Linkėjimai Lukašenkai“

Konservatorių pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, jeigu šiuo klausimu Lietuvai nepavyktų pasiekti rezultatų bendradarbiaujant su Jungtinėmis Valstijomis (JAV), reikėtų imtis konkretaus plano, kurį politikas pavadino „Linkėjimai Lukašenkai“.

„Dalykiškas, konstruktyvus pokalbis. Aišku, išklausėme ir aktualios situacijos analizę, bet kartu ir pateikėme savo pasiūlymus“, – po posėdžio Vyriausybėje žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

„Pateikėme savo planus, savo idėjas, veiksmus – tikimės, kad atsižvelgs ir tai duos rezultatą“, – nurodė jis, pridurdamas, kad ministrė pirmininkė palankiai žiūrėjo į pristatytas iniciatyvas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko teigimu, Lietuvai pirmiausiai reikėtų galvoti apie galimybes spręsti su Baltarusija kilusią krizę, pasitelkiant JAV pagalbą.

„Pirma, kalbant apie politinį diplomatinį dėmenį, turime naudoti tiek lazdos, tiek meduolio taktiką. Lazdos taktika, be jokios abejonės, yra Europos Sąjungos sankcijos, jų stiprinimas, jų gilinimas. Tai nėra lengva užduotis, kadangi daug Europos Sąjungos šalių dabar atsisukinėja ir žiūri, ką daro amerikiečiai“, – dėstė jis, pažymėdamas besikeičiantį JAV požiūrį į Minską.

„Natūralu, kad bandymas (...) integruoti lietuvišką nacionalinį interesą į šį naują amerikietišką takelį santykiuose su Baltarusija šiai minutei gali būti labiausiai perspektyvus. Bent jau paaiškėtų, ar yra kažkokie rezultatai per tam tikrą artimiausią laikotarpį“, – tvirtino Seimo narys.

Plano detalių neatskleidė

Be diplomatinių pastangų, L. Kasčiūnas akcentavo, jog Lietuva turėtų nusibrėžti aiškų laikotarpį, kiek dar galima laukti kokių nors pokyčių dėl situacijos su Baltarusija. Jeigu situacija nesikeistų, Vilnius privalo pasiruošti atskirą atsako priemonių planą. Jį konservatorius vaizdingai vadina „Linkėjimai Lukašenkai“.

„Jeigu rezultatų tas amerikietiškas takelis neduoda, valstybė turi būti pasiruošusi atskirą planą. Aš jį vadinu „Vytis nėra Pahonia“ arba „Linkėjimai Lukašenkai“, kur mes esame pasiruošę priimti tam tikrus sprendimus, kurie galėtų duoti tam tikrą atkirtį ir užkelti kainą“, – pažymėjo TS-LKD lyderis.

Tiesa, plano detalių jis žurnalistams neatskleidė.

„Iš esmės yra rimti dalykai, rimtas planas, kuris galėtų tą kainą užkelti. Mes turime būti pasiruošę – duodame tam tikrą laikotarpį, jeigu nėra rezultatų, tada aktyvuojame (planą – ELTA) „Linkėjimai Lukašenkai“. Jis turi veikti“, – neabejojo L. Kasčiūnas.

Be to, TS-LKD pirmininkas teigė, jog susitikimo metu Vyriausybės vadovei pasiūlyta ir sprendimų, susijusių su galimybėmis gerinti balionų detekcijos sistemas.

„Kol kas neturime kompiuterinio algoritmo, kuris leistų labai tiksliai prognozuoti, kaip, kokioje trajektorijoje ir kur yra balionas“, – teigė politikas.

Tarp idėjų – ir raginimai pritraukti į Lietuvą aukščiausias ginkluotės technologijas vystančias įmones, galinčias padėti spręsti balionų numušimą kinetinėmis priemonėmis.

„Pasiūlėme labai aiškiai. Yra penkios šalys – pirmiausiai, aišku, Pietų Korėja, Izraelis, be jokios abejonės Ukraina, Vokietija ir Amerika – kreiptis į jų gynybos pramonę, kur jau turi padarytus produktus, ginkluotės rūšis ir (...) realiai atvežti į Lietuvą savo ginkluotę, savo variantą. Ir (jie – ELTA) galėtų realiai bandyti, kaip (veikia – ELTA) naujos grėsmės ore ir jų ginkluotė gali jas neutralizuoti“, – siūlymus apibendrino L. Kasčiūnas.

Pasigedo aktyvesnio prezidento vaidmens

Savo ruožtu Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikino, kad susitikime buvo konstatuota – šios krizės valdyme pasigendama prezidento Gitano Nausėdos vaidmens. 

„Mums buvo pateikta tokia kaip ir ataskaita, kokie šiandieną yra skaičiai, pasidalinome pasiūlymais, ką galime padaryti artimiausiu metu. Iš savo pusės galiu pasakyti, kad Lietuvai trūksta įrankių, kuriuos tikrai galime sukurti, kad paspaustume Lukašenkos režimą“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Net ir premjerė sutiko, kad pasigendame aktyvesnio prezidento vaidmens, valdant šią krizę“, – akcentavo ji.

Penktadienį premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas informavo, kad tęsiantis kontrabandinių balionų antplūdžiams, trikdantiems Vilniaus oro uosto veiklą, Vyriausybė planuoja skelbti ekstremalią situaciją dėl grėsmės civilinei saugai.

Reaguodama į tokį siūlymą, V. Čmilytė-Nielsen svarsto, jog nepaprastosios padėties įvedimas teiktų didesnę naudą nei ekstremalios situacijos paskelbimas.

„Reikia kalbėti apie nepaprastąją padėtį, o ne apie ekstremaliąją situaciją. Ekstremalioji situacija yra toks gana švelnus režimas, turint galvoje, koks tai yra iššūkis. Nepaprastoji padėtis tikrai atrištų rankas mūsų tarnyboms kovoti ant žemės su šia problema“, – pabrėžė ji.

Pasigendame tarpparlamentinės diplomatijos

Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis antrino V. Čmilytei-Nielsen, teigdamas, kad Vyriausybė turėtų svarstyti dėl nepaprastosios padėties pasienio ruože.

„Tai įgalintų įvesti labai rimtus apribojimus pašaliniams asmenims lankytis tose (pasienio – ELTA) teritorijose, jautriose teritorijose, įgalintų kariuomenė veikti, galėtume atlaisvinti teisėsaugos, ypatingai policijos pajėgas“, – žurnalistus informavo ekspremjeras.

„Matyt, Vyriausybė apsispręs dėl ekstremalios (situacijos – ELTA), o gal po to pereisime į nepaprastąją padėtį“, – svarstė jis.

Vis tik, politikas negailėjo kritikos valdantiesiems dėl, jo vertinimu, itin pasyvios parlamentinės diplomatijos.

„Pasigendame tarpparlamentinės demokratijos. Tikrai nesuprantama, kad šiandien Seimo pirmininkas nėra inicijavęs jokio tarptautinio formato, kad mes neturime nė vienos rezoliucijos iš mums artimų valstybių, iš NB8 (Šiaurės ir Baltijos šalių aštuoneto – ELTA) valstybių, kurios palaikytų, kurios suprastų, kad būtų galima žinią pasiųsti, kad tai yra europinė problema, ne nacionalinė ar dvišalė problema“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Opozicija inicijuoja paties Seimo rezoliucija ir tikimės, kad surasime čia bendrą sutarimą su bent jau didžiausia valdančiųjų frakcija“, – apibendrino jis.

Dėl kontrabandinių balionų keliamo pavojaus Vilniaus oro uosto darbas pastaraisiais mėnesiais buvo sustabdytas ne kartą. Pastarąjį kartą oro erdvė virš oro uosto buvo uždaryta trečiadienio vakarą, o ypač intensyvi kontrabandinių balionų ataka patirta savaitgalį.

Reaguojant į besitęsiančius incidentus, spalio pabaigoje Vyriausybė nutarė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija. Vis tik, siena buvo atidaryta anksčiau, siekiant spręsti situaciją dėl Baltarusijoje įstrigusių vežėjų. Tiesa, režimas jiems neleidžia grįžti atgal į Lietuvą, dėl to vežėjai svarsto rengti protestą.

Lietuvai susiduriant su, politikų vertinimu, hibridine ataka, susiklosčiusi situacija ne kartą aptarinėta įvairiuose formatuose – Nacionalinio saugumo komisijoje (NSK), taip pat ir tarptautiniu lygiu.