Kaip valdžia ketina pažaboti krizę?

Vis tiek brangs

Siūloma didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas ir vaiko pinigus, plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą. Taip pat Ministrų kabinetas siūlo subsidijuoti dalį dujų ir elektros kainų tiek žmonėms, tiek verslui, o siekiant išsaugoti verslo konkurencingumą rengiamos pagalbos schemos pagal Europos Komisijos patvirtintą „Karo komunikatą".

Daug kritikos iš prezidento Gitano Nausėdos bei opozicinių politinių jėgų dėl delsimo padėti gyventojams atlaikyti rekordinį kainų šuolį sulaukę valdantieji delsimą iki šiol grindė karo sukeltu neapibrėžtumu pasaulinėse rinkose ir planą pateikti žadėjo Finansų ministerijai, prieš tai paskelbus ekonomines prognozes. Jos paskelbtos užvakar, o vakar finansų ministrė Gintarė Skaistė trumpai jas pakomentavo. Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos ekonomika, nors ir toliau augs, didės tik 1,6 proc., tačiau infliacija sieks net 9,8 proc. (pagal pernai gruodžio prognozes infliacija šiemet turėjo siekti tik 4 proc.). Darbo užmokestis augs 8,8 proc., nedarbo lygis sieks 7,3 proc. (panašus kaip ir 2021 m.).

„Vyriausybei nesiimant jokių sprendimų, tiek gamtinių dujų kainos, tiek ir elektros kainos augtų daugiau nei dvigubai", - vakar Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje siūlomų priemonių poreikį grindė G.Skaistė. Tačiau, pasak jos, net ir pritaikius siūlomas priemones tiek elektros, tiek dujų kainos vartotojams augs apie 40 proc.: elektros kilovatvalandė - nuo 16,4 iki 22,9 cento, kubinis metras dujų (tiems, kurie dujomis šildosi būstus) - nuo 55 iki 77 centų. O esą nieko nedarant kubinis metras dujų kainuotų 1,34 euro.

Pasak ministrės, siūlomoms priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto bus skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mlrd. eurų bus skirta iš ES finansavimo šaltinių, dar 400 mln. eurų - iš suformuotų finansinių priemonių, o 53,9 mln. eurų - iš „Sodros" biudžeto.

Energijos šoko amortizavimas

Padarinių dėl išaugusių energijos išteklių kainų švelninimui Vyriausybė siūlo skirti 832 mln. eurų. Iš jų 570 mln. eurų būtų skiriama dujų ir elektros kainų kompensavimui buitiniams vartotojams, o verslui - dar 120 mln. eurų. Papildomi 142 mln. eurų bus skiriami per „Invegos" garantijas verslui.

„Reali suma būtų panaudota pagal tai, koks būtų realus elektros ir dujų kainų faktas ateityje", - aiškino finansų ministrė.

Gyventojų pajamų didinimas

Tuo metu žmonių pajamų didinimui būtų skiriami 315,3 mln. eurų. NPD siūloma didinti iki 540 eurų, o tam prireiktų 103 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Gyventojams pajamos dėl šio siūlymo turėtų augti papildomai 16 eurų.

„NPD siūlomas taikyti nuo metų pradžios, tai yra atgaline data, todėl, lyginant su praėjusiais metais, NPD būtų didesnis 35 proc. ir maždaug trys ketvirtadaliai minimalios mėnesinės algos būtų visai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu", - pažymėjo G.Skaistė.

Taip pat siūloma 30,3 mln. eurų skirti didinant šildymo kompensacijų išmokas, išplečiant jų gavėjų ratą. Šalpos ir valstybės pensijų padidinimui būtų skiriama 75,72 mln. eurų, dėl to senatvės pensijos turintiems būtinąjį stažą augtų maždaug 24 eurais per mėnesį.

Energetinės nepriklausomybės stiprinimas

Investicijoms į šalies energetinės nepriklausomybės didinimą numatyta skirti 1,1 mlrd. eurų, iš kurių didžioji dalis numatyta renovacijų investicijų platformai (275 mln. eurų) ir subsidijoms „žaliajai renovacijai" (277 mln. eurų).

„Suformuota nauja finansinė priemonė. Renovacijos investicinė platforma, kuri bus skirta tam, kad daugiau daugiabučių būtų renovuota šiais metais. Visos priemonės startuoja šiais metais", - kalbėjo finansų ministrė.

Gyventojams taip pat numatyta skirti finansavimą elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai (46 mln. eurų), saulės elektrinių įsigijimui (60 mln. eurų), naujų biomasės ir iškastinio kuro katilų įrengimui (19 mln. eurų).

Tuo metu verslui siūloma skirti 60 mln. eurų saulės, vėjo elektros kaupimo baterijų diegimui, taip pat 70 mln. eurų vandenilio gamybos įrangai bei dar 50 mln. eurų „žaliajai" pastatų renovacijai ir medienos komponentų gamybai. Dar 38,5 mln. eurų būtų skirta verslo technologinės įrangos atnaujinimui ir saulės elektrinių įrengimui pramonės įmonėse, o investicijoms į biodegalų gamybos technologijas 35,2 mln. eurų.

Energetinei nepriklausomybei stiprinti taip pat siūloma skirti 192,8 mln. eurų valstybės projektams. Iš šių lėšų 200 MW galios energijos baterijų parkų plėtrai būtų skirta 100 mln. eurų, o viešųjų pastatų renovacijai - 40 mln. Dar 30 mln. eurų būtų skirta saulės ir vėjo elektrinėms visuomeniniuose pastatuose.

Pristatytoms priemonėms įgyvendinti reikės keisti valstybės biudžetą, kurio pataisos Seimui turėtų būti pateiktos balandžio viduryje, o priimtos gegužę.