Jurgis Razma tikrai negali ištverti be Ingos Ruginienės

Ką tik pateikęs Vyriausybės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo projektą. Jį priėmus, premjerai ir ministrai, kviečiami Seimo komitetų, komisijų ar frakcijų, PRIVALĖTŲ atvykti į jų posėdžius ir atsakyti į klausimus.

J.Razma posėdžiauja Seime jau aštuntą kadenciją, tačiau tik dabar susirūpino premjerų bei ministrų drausme.

Nejaugi viskas dėl Ingos? Nes premjere galimai taps I.Ruginienė.

Premjerus pasiaiškinti paprastai kviečia Seimo opozicinės frakcijos. Kažkodėl neprisimenu, kad ankstesni premjerai bei premjerės, įskaitant Gintautą Palucką, Ingridą Šimonytę, Andrių Kubilių, Gediminą Kirkilą ar net Adolfą Šleževičių būtų ištisai bėgioję į Seimo komitetų, komisijų bei frakcijų posėdžius.

Dabartiniame Seime yra 16 komitetų, 11 pastovių komisijų, 6 frakcijos ir 1 mišri Seimo narių grupė. Mažų mažiausiai 32 posėdžiaujantys objektai. Dar pridėkime Vyriausybės valandą per Seimo plenarinius posėdžius.

Tad I.Ruginienė, lakstydama iš frakcijos į frakciją, iš komiteto posėdžio į komisijų posėdžius, nusivarytų nuo kojų. Galbūt net prireiktų sportbačių bei riedučių. Ministrų kabinete premjerė būtų reta kaip maisto prekių atpiginimas. Galiausiai imtų painiotis, kada atsakinėja Biudžeto ir finansų, o kada - Kaimo reikalų komitetui.

Matyt, taip J.Razma įsivaizduoja parlamentinę kontrolę. Taip pridusinti Vyriausybę, kad jai neliktų laiko dirbti. O tada bus galima kritikuoti. Už neatliktus darbus.

Labai abejotina, ar premjerės pasiaiškinimų labai pageidaus socialdemokratų ar kokia nors kita valdančiosios koalicijos frakcija. Tikėtina, jog labiausiai I.Ruginienės prireiks Seimo 28-iems konservatoriams.

Apklausa frakcijoje „ar matėte filmuką „Na, palauk"?

Tad įsivaizduokime. Premjerė atvyksta į konservatorių frakcijos posėdį. Visi ją apžiūrinėja. J.Razma skelbia:„Klausimas Nr.1. Gerbiamoji, ar jūs esate Maskvos projektas? Ar jūs esate „Strekoza-2"?

Premjerė atsako, kad ji nėra žiogas. Nei pirmas, nei antras. (Konservatorių gretose nuvilnija nepasitenkinimas. Esą ponia gudrauja).

J.Razma vėl sako:„Klausimas Nr.2. Gerbiamoji, kodėl jūsų slaviškas akcentas?"

I.Ruginienė atsako, jog slavišku akcentu kalba ir lietuviškiausio, patriotiškiausio Lietuvos miesto Kauno Šančiai, Vilijampolė (Slabodkė). O Laisvės alėja, ypač aplink universitetus ir barus, kalba su anglišku akcentu. Tarsi būtų Čikagos lietuviai ar Lietuvos komercinių radijo stočių laidų vedėjai. Grynai lietuviškai taria tik Aleksotas. Tiesa, su suvalkietišku akcentu. Ne veltui kalbininkas Aldonas Pupkis visada baisėdavosi studentais, kalbančiais kaunietiškai. Nors patriotizmui joks akcentas netrukdė. Be to, slavišku akcentu kalbėjo ir kai kurie žuvusieji Medininkų muitinės poste, o taip pat prie televizijos bokšto.

Klausimas Nr.3. „Ar vaikystėje matėte animacinį filmuką „Na palauk!" ir „Garvežiuką iš ramunių pievos"? Kaip iškentėte šią sovietinę traumą? Didvyriškai ar prisitaikėliškai?"

I.Ruginienė į tai atsako, jog vaikiškai.

Klausimai Nr.4, Nr.5, Nr.6. „Kiek kartų per dieną klausydavotės „Amerikos balso", ar dirbote su Antanu Terlecku pogrindyje ir ar žiūrėdavote naujametinį žiburėlį iš priešiškos Ostankino TV. Buvote per maža? Atkūrus nepriklausomybę, tebuvote 9-erių metų amžiaus? Dar žaidėte su lėlėmis? Tai - ne pasiteisinimas. Reikėjo kaip Daliai Grybauskaitei kovoti savo vidinius karus. Pvz., virtuvėje. Po stalu. Su lėle. O koks buvo jūsų lėlės vardas? Gal Čepajevas? O kodėl, būdama darželinuke, neįsteigėte Grigiškėse darželinukų sąjūdžio grupės?"

Tai vadinama trukdymu

Viena aišku, kad galima užduoti pačių kvailiausių klausimų ir joks protingas į juos neatsakys. Kaip ir sovietmečiu, kai net Balys Sruoga buvo partinių fanatikų kaltinamas, kodėl vokiečių mirties lageryje nesuorganizavo pasipriešinimo. Fanatizmas, nesvarbu, ką garbini, vis vien išlieka tik fanatizmu. O jis paprastai būna griaunantis. Velkasi paskui tikrai taurias idėjas kaip jas užteršiantis, iškraipantis prielipas.

Kita vertus, Lietuvos politinė kultūra yra tokio žemo lygio, kad pakanka politikui nesikeikti - ir jau laikomas vos ne šventuoju. Tačiau niekam ne paslaptis, kad net ir pačios šventeiviškiausios opozicinės frakcijos kviečiasi į savo posėdžius premjerus ne tam, kad juos palaikytų, jiems padėtų, bet kad juos pažemintų, apjuoktų ir moraliai sutrintų. Ir kuo garsiau visuomenei apskelbtų, kad premjero atsakymais liko nepatenkinti, neįtikinti, nusivylę ir t.t. Ir tai, nors ir tragikomiška, laikoma normalia politine praktika opozicijoje.

O kas čia normalaus, jei faktiškai griaunamas žmonių pasitikėjimą valstybe? Pvz., vos I.Ruginienė ar koks jos ministras išeis iš opozicinės frakcijos posėdžio, I.Šimonytė ar Viktorija Čmilytė-Nielsen globėjiškai pareikš, jog, deja, bet NEPATYRUSIOS premjerės atsakymai jų neįtikino. O Emanuelis Zingeris ar Žygimantas Pavilionis, prisiminę, jog I.Ruginienė dalyvavo renginyje, palaikančiame palestiniečius, teatrališkai prabils apie katastrofą, tarptautinę gėdą, suterštą Lietuvos vardą ir t.t.

Ir ko ministrei pirmininkei, atsiprašant, valkiotis, gaišti laiką toms frakcijoms, kurios iš anksto buvo pareiškusios, jog I.Ruginienės kandidatūrai nepritars. Gal patarimo klausti? Opozicija gero patarimo vis vien neduos. Juk ne politinė savižudė. Atvirkščiai. Patars atsistatydinti. Todėl, anot D.Grybauskaitės, „netrukdykite „dyrpt".

Jei paštą nešiojantis paštininkas, kas rytą bėgtų į pašto skyrių pasitarti, pasitikslinti, ar Kauno Laisvės alėja ir šį ketvirtadienį vadinama Laisvės alėja, o Maironio gatvė vis dar Maironio, o kampinio namo per naktį niekas nenugriovė, tai laiškus bei siuntinius baigtų išnešioti tik po vidurnakčio.

J.Razma, matyt, norėtų, kad Seimo opozicija taptų Vyriausybės aukle. O iš kur žino, jog Vyriausybė neišauklėta? Matyt, tikisi, jog kuo daugiau bus auklių, tuo greičiau Vyriausybė liks be galvos?