„Iš kur spekuliacijos": Sinkevičius kritikuoja Šakalienę

Pasak politiko, toks ministrės elgesys nėra nuoseklus ir komandiškas.

„Nežinau, kodėl Krašto apsaugos ministerija į ministeriją sukvietė daug visuomenei turinčių įtaką žmonių, žurnalistų ir atskirai pradėjo aiškinti, kad vis tik gal tas procentas nebus toks. Čia įdomus pratimas, kurį vėliau įvertinsime. Nei vienas iš koalicijos partnerių niekada net nekėlė klausimų dėl 5 proc., vienintelis klausimas buvo: kas bus po kablelio? Iš kur tos spekuliacijos ir iš kur jos inspiruotos – aš nežinau, neatrodo nuoseklu ir neatrodo komandiška“, – ketvirtadienį teigė M. Sinkevičius.

„Jeigu tai vertinti kaip ministro siekį užsitikrinti gynybai, mūsų visuomenės saugumui svarbų finansavimą – tai turbūt galima vertinti pozityviai. Mano supratimu, tai keistas žanras ir aš jo nesuprantu. (...) Ministrė šią savaitę grįžta ir turėsime pasikalbėti, kas čia atsitiko ir kodėl influenceriai, žurnalistai buvo kviečiami, jiems rodomos prezentacijos ir pateikiami faktai, kurie nesusiję su objektyviąją realybe“, – akcentavo jis. 

Prašo detaliai paaiškinti teiginius

Tiesa, gynybai skiriamą biudžetą kritikavo ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

Pastarasis svarstė, kad ne visos lėšos bus skiriamos krašto apsaugos sistemos poreikiams tenkinti ir teigė žinantis apie „norą investuoti į trinkeles kažkur savivaldybėse, atnaujinti kelius“.

Savo ruožtu M. Sinkevičius stebisi tokiais kariuomenės vado pareiškimais ir ragina R. Vaikšnorą detaliai paaiškinti savo teiginius.

„Kariuomenė įprastai demokratinėse šalyse nereiškia politinių pozicijų ir nepolitikuoja. Nežinau kaip tiksliai vertinti, ar kaip nuomonę, ar kaip poziciją, ar kaip politinį žanrą. Palieku visuomenei tą vertinti. Nesu girdėjęs apie tokius teiginius, tai būtų labai gerai detalizuotai išgirsti“, – dėstė socialdemokratų lyderis.

„Paimti kažkokį teiginį, pasakyti ir bandyti taip apginti ar nuteikti visuomenę, kad po gynybos išlaidomis slepiamos menamos, visai su gynyba nesusijusios išlaidos – yra spekuliatyvu. Kad būtų visiškai viskas aišku, reikia parodyti išlaidų pozicijas ir jas pagrįsti. Vienok, tai yra Kašto apsaugos ministerijos atsakomybė. Tą biudžetą, kuris jai kaip asignavimai skiriamas ir iš valstybės lėšų, ir iš skolintų lėšų, kad jis būtų panaudotas tinkamai. Turbūt ministerija kaip susitvarkė iki šiol – susitvarkys ir ateityje“, – pabrėžė jis. 

Trečiadienį premjerė Inga Ruginienė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP.

Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.

Tiesa, premjerė taip pat kalbėjo apie tai, kad dalis iš 5,38 proc. nuo BVP finansavimo bus skirta su gynyba susijusios karinės infrastruktūros reikmėms.

Vėliau abejones dėl realaus krašto apsaugai skirto finansavimo kėlė tiek opozicijos, tiek verslo atstovai, teigę, kad biudžete numatytos didesnės lėšos gynybai gali būti panaudotos ne pagal paskirtį.

Lietuva iki 2030-ųjų kasmet gynybai planuoja skirti po 5–6 proc. BVP.

Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį.