Buvęs konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis ragina partijos bendražygius aktyviau remti protestuojančius kultūrininkus. Naivuolis, nesupranta, kad atvira konservatorių parama visuomenės akyse kultūrininkus iškart ištepliotų ne pačia gražiausia spalva.
Iš tiesų tai klausimas, ar Gabrielius ir konservatoriai tebėra bendražygiai? Nuo to laiko, kai pasitraukė iš pirmininko posto, atrodė, kad partijos veikla jam visai nerūpi.
Dabar, kai parūpo, kreipėsi į partiečius atviru laišku, lyg negalėtų normaliai pasikalbėti. Lyg būtų svetimi, o ne bendražygiai. O gal net priešai? Žiūrint į tai, ką siūlo Gabrielius, atrodo, kad partiečiai išties jam tapo priešais.
Patriarcho anūkas ragina pasinaudojant partijos įtaka paremti kultūrininkus ir dejuoja, kad dabar „padėties valdovu yra Remigijus Žemaitaitis".
Dabartiniai konservatorių vadai, jei turi proto, nuo tokio pasiūlymo turėtų kuo greičiau atsižegnoti. Jie gal nėra tokie naivūs kaip Gabrielius ir supranta - kuo atviriau partija lįs į šį reikalą, tuo labiau kultūrininkai didžiajai visuomenės daliai atsiduos tuo pačiu, kuo atsiduoda konservatoriai.
Taigi Gabrielius siūlo ne pagalbą, o Trojos arklį. Žemaitaitis, išgirdęs apie tokią „pagalbą", turėtų plačiai šypsotis.