1 nuotr.Artėjant COP30 konferencijai Beleme, Brazilijos Amazonės regione, šalies Čiabuvių ministrė Sonia Guajajara tikisi, kad vietos tautos joje atliks pagrindinį vaidmenį.
„Žmonija be jų neturi ateities“, – sakė S. Guajajara interviu AFP.
S. Guajajara yra iš Guajajara-Tenetehara etninės grupės, gimusi Maranjauno valstijos čiabuvių rezervate, ir pirmoji užėmė kairiųjų pažiūrų prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos paskirtas pareigas, kai šis 2023 m. grįžo į valdžią.
Prieš pat JT klimato konferenciją 51-erių S. Guajajara tikisi „geriausios COP konferencijos, kalbant apie čiabuvių dalyvavimą“, ir smerkia „rasizmą“, kurį patiria čiabuvių tautos.
Ji apgailestauja, kad Brazilijos vyriausybė nesugebėjo patvirtinti daugiau čiabuvių rezervatų.
Brazilijoje, didžiausioje Lotynų Amerikos šalyje, gyvena 1,7 milijono čiabuvių, priklausančių 391 etninei grupei, kalbančių 295 kalbomis. Iš viso Brazilijoje gyvena 200 milijonų gyventojų.
Klausimas: Ar manote, kad tai, jog COP pirmą kartą vyksta Amazonėje, padės pakeisti visuomenės požiūrį į čiabuvius?
Atsakymas: Visuomenėje yra daug neišmanymo, rasizmo ir trūksta supratimo apie čiabuvius apskritai. Trūksta žinių apie realybę, kaip gyvena čiabuvių tautos.
COP gali labai prisidėti prie visuomenės supratimo apie čiabuvius ir domėjimosi jais, ypač dėl čiabuvių ir jų gyvenamų teritorijų vaidmens klimato pusiausvyros palaikymui.
Įrodyta, kad čiabuviai, nesvarbu, ar gyvena demarkacinėse teritorijose, ar ne, padeda palaikyti vandens švarą, saugoti biologinę įvairovę, maistą be pesticidų ir miškus.
O visa tai yra būtina žmonijai, kad ji galėtų toliau egzistuoti. Todėl sakome, kad be čiabuvių tautų, be jų balsų, žmonija neturi ateities.
Klausimas: Kaip, jūsų nuomone, keitėsi atstovavimas čiabuvių tautoms klimato diskusijose?
Atsakymas: COP Amazonėje turi išgirsti čiabuvių, tradicinių bendruomenių ir visų, kuriems labai sunku pasiekti COP, balsus.
2009 m., kai dalyvavau pirmojoje savo COP15 Kopenhagoje, buvo vienas ar du čiabuviai, bet jie neįsitraukė. Nuo tada dirbame, kad įtrauktį stiprintume, didintume atstovavimą ir kurtume erdvę dialogui.
Nuo tada iki dabar pasiekta didžiulė pažanga. Buvo labai džiugu dalyvauti prezidentų susitikime, TFFF (Tropinių miškų palaikymo fondas) steigimo ceremonijoje, taip pat sesijoje, skirtoje klimato ir gamtos temai.
Žinoma, šalims dar reikia daug nuveikti, kad užtikrintų tokią lyderystę. Visi kalbėję prezidentai pabrėžė, kaip svarbu įtraukti čiabuvius, užtikrinti finansavimą ir garantuoti čiabuvių ir jų teritorijų apsaugą.
„Miško sargai“
Klausimas: Koks yra klimato kaitos poveikis čiabuviams?
Atsakymas: Pokyčiai jau jaučiami čiabuvių teritorijose, didžiųjų miestų pakraštyje, dėl didelių potvynių ir didelių sausrų. Visa tai tiesiogiai veikia kasdienį gyvenimą.
Nors jau pripažįstama, kad mes, čiabuviai, dėl savo gyvenimo būdo esame didžiausi miško, aplinkos ir biologinės įvairovės sargai, mes pirmiausia ir nukenčiame.
Pavyzdžiui, potvynis kelia grėsmę, ar turėsime maisto, taip pat kai žūsta žuvys, kai užteršiamas vanduo, jei sausra, nepasiekiame kelių, nes upės mums taip pat yra transporto priemonė.
Tai veikia ir mokyklas, nes jei vaikai negali atvažiuoti į mokyklą, tai daro įtaką švietimui.
