Kas sustabdys COVID-19 testų kainų augimą?

O jos kyla jau dabar. Darbuotojų atstovai pastebi, kad dar neseniai truputį daugiau nei 10 eurų kainavę greitieji testai šiandien kai kuriose klinikose atliekami už dvigubai didesnę kainą.

Galimybė dirbti - brangsta

Kaip „Vakaro žinias" informavo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, šiuo metu pagal operacijų vadovo sprendimą reagentai yra perkami gana patraukliomis kainomis. Greitųjų testų tyrimui naudojami reagentai kainuoja 14,79 Eur, o PGR testui atlikti perkami reagentai kainuoja 32,57 Eur. Tiesa, prieš kelis mėnesius, o tiksliau - gegužę, kainos buvo daug mažesnės ir valstybei. Tuomet už vieną komplektą greitajam testui valstybė mokėjo nuo 5,45 Eur iki 7,03 Eur, o reagentai PGR testui buvo perkami po 15,13-15,73 Eur/vnt. Palyginimui, privačiose laboratorijose greitųjų testų kaina gyventojams yra apie 20 eurų, o PGR testas gali kainuoti ir 80 eurų.

Pavyzdžiui, įvairiuose Lietuvos miestuose padalinius turinti klinika „Antėja" nurodo, kad greitojo testo kaina - 20 Eurų. Papildomai 8 eurus kainuoja mėginio paėmimo mokestis. Ar galima būtų tyrimą padaryti be mėginio paėmimo? PGR tyrimas šioje klinikoje kainuoja 85 eurus. Taip pat papildomai 8 eurus reikia sumokėti už tepinėlio paėmimą.

Kitoje privačioje klinikoje „Medica Practica" kainos - panašios. Greitasis testas čia kainuoja 23 eurus, PGR tyrimas - 75 eurus. „Endemik" klinikoje greitąjį testą galima pasidaryti už 26 eurus, o PGR testą - už 79 eurus.

Darbuotojui, norinčiam neprarasti darbo vietos, per mėnesį reikia atlikti mažiausiai tris testus iš savo lėšų. Tad testuojantis greitaisiais testais tai kainuoja maždaug 70-90 eurų/vnt. Tačiau tas užtikrina galimybes tik dirbti. Norint gauti ir Galimybių pasą, reikėtų testuotis PGR testais, o tai per mėnesį gali kainuoti kone 300 eurų. Tuo metu, kai minimalus atlyginimas šalyje tesiekia apie 460 eurų. Be to, besitestuojantys darbuotojai pastebi, kad kainos šiuo metu kyla. Ar valstybė neturėtų apginti gyventojų nuo plėšikaujančių verslininkų, kai testavimas yra privalomas?

Kylančių kainų nepastebi

„Vakaro žinių" kalbinta Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sakė, apie kylančias testų kainas nieko negirdėjusi. „Iš jūsų pirmos tą išgirdau. Kainų reguliavimas galimas valstybinėse įmonėse, o jeigu darbuotojai testuojasi privačiose įstaigose, Vyriausybė nelabai gali nurodinėti, kokias kainas turėtų taikyti verslas. Neįsivaizduoju, kaip Vyriausybė galėtų nustatyti kainas privačioms įstaigoms. Bet jeigu kainos keliamos dėl išaugusios paklausos, siekiant pasipinigauti, galime tik pasakyti, kad tai nėra teisinga, ir pasiųsti komunikacinę žinutę, kad to daryti šiuo metu nederėtų. Negirdėjau, kad tiekėjai būtų didinę kainas", - sakė J.Sejonienė.

Apie tai, kad kainų reguliuoti neketina, viešai yra paskelbęs ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Papildomai informacijos pasiteiravus ministerijoje, gavome tik teisės aktų citatas, kuriose numatyta, kad privačios laboratorijos nėra įpareigotos laikytis testavimo kainų, kurios yra nustatytos operacijų vadovo sprendimu. Kitaip sakant, privatininkai patys sprendžia, kokią testų kainą nustatyti.

Uždarbiauja net valstybininkai

Paklausta, gal valdžia galėtų užtikrinti, kad bent valstybinėse įstaigose privalomai mokamais padaryti testai darbuotojams būtų atliekami už savikainą, J.Sejonienė sakė įsitikinusi, jog taip ir yra: „Valstybinėse įstaigose paprastai už tokias paslaugas priemokų niekas ir neima. Paskaičiuojama testo savikaina, kiek darbuotojams reikalinga už darbą ir apskaičiuojamas įkainis. Neabejoju, kad valstybinėse įstaigose tas ir yra taikoma."

Tačiau iš tiesų testų kainos už savikainą didesnės net ir valstybinėse įstaigose. Štai Vilniaus Antakalnio poliklinikoje PGR testas atliekamas už 42 eurus, panaši kaina (42,28 euro) nustatyta ir Šeškinės poliklinikoje, o Centro poliklinikoje PGR gyventojams atsieina visus 80 eurų.

„Vakaro žinių" paklausta, ar Seime vyks testų kainų parlamentinė kontrolė, Seimo narė patikino, kad Sveikatos reikalų komitete tokį siūlymą pateiks: „Pasiūlysiu komitete šį klausimą apsvarstyti."

Interviu kalbamės su ekonomikos profesoriumi Povilu GYLIU:

- Įteisinus mokamą testavimą darbuotojams reikėjo tikėtis kainų pakilimo privačiose įstaigose?

- Ekonomika nėra tik rinka. Žinoma, jog verslo dalyviai nori kuo didesnių pajamų ir pelnų. Tai yra privataus verslo genuose. Bet kalbame apie sveikatą, kuri negali būti matuojama tik privačių įstaigų nauda. Sveikata, viena vertus, yra žmogaus asmeninis turtas, tačiau, kita vertus, jis yra bendrasis gėris - viešasis turtas.

Sveika visuomenė yra naudinga pati sau ir valstybei apskritai. Sveika visuomenė yra ekonomiškesnė, darbingesnė, taigi ir naudingesnė. Tai - viešasis interesas. Beje, įtvirtintas mūsų Konstitucijoje, kurioje nurodoma, kad „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką."

Kadangi Konstitucinis Teismas mus moko į Konstituciją šluostytis kojas, pats valydamas kojas į šeimą apibrėžiantį straipsnį, tai kodėl nenusivalius kojų ir į šį, mano paminėtą, straipsnį.

- Ar daug dirbančių Lietuvoje gali sau leisti mokamus testus?

- Pamirštama, kad kai žmogus eina į darbą, jis kuria bendrąjį turtą. XXI amžiuje visuomenė turi suprasti, kad tai, jog žmogus dirbtų yra viešasis interesas. Esant pandemijai, atsakomybės krūviai turi būti tinkamai paskirstyti. Bet jeigu mes ant vos išgyvenančių, kiek daugiau nei minimalų atlyginimą gaunančių žmonių pečių užkrauname tokią naštą ir dar iš to pelnosi privatininkai, tai jau yra laukinis kapitalizmas - privatūs kapitalo interesai užgožia viešuosius.

Deja, mano mokinys, ministras A.Dulkys, tą pamiršo. Nors, atrodo, buvau išmokęs, kad nacionalinis interesas yra aukščiau. Teisingumas yra viešoji gėrybė. Turime teisingai paskirstyti naštą, o ne ją užkrauti vargšams. Dabar kapitalas pelnosi, o vargšai gauna papildomą smūgį ir dar labiau skursta. O kiek tai prideda įtampos. Kol kas niekas dar nemuša tų, kurie nesiskiepija, bet juos baudžia kitaip: jie negali patekti į prekybos centrus, iš jų norima atimti išmokas, jie bijo patekti į gydymo įstaigas. Tai neatitinka supratimo, kad sveikata yra bendrasis gėris. Mes turime rūpintis savo sveikata, bet kai ištinka bėda, turime gauti nemokamą gydymą. Bet didelė dalis medicinos jau yra privatizuota. Net ir valstybinėse gydymo įstaigose už daug ką jau tenka mokėti.

- Ar valdžia turi galios reguliuoti kainas?

- Ypatingomis sąlygomis, tokiomis kaip karas, ekstremali situacija, pandemija, valstybė turi imtis priemonių ir sustabdyti verslininkus. Jeigu turėtume tikrą žiniasklaidą, o tokia yra tik „Respublikos leidiniai" ir dar kelios priemonės, žurnalistai taip pat keltų šį klausimą, kai kainos kyla. Bet valstybė valdoma trijų mergelių liberalių. Premjerei Ingridai Šimonytei galėčiau priminti, kad Dievas yra ir jis viską mato. O juk jos partijoje yra žmonių, kurie dar krikščionimis demokratais vadinasi.

Laisva rinka yra tik teorija, realybėje jos nėra. Yra arba monopolija, arba valstybės reguliuojamos kainos. Jeigu pamatai, kad kažkas pradeda naudotis padėtimi keltis kainas, valstybė su tokia tarnyba kaip Konkurencijos taryba turi į tai reaguoti ir stabdyti. Nes tai yra baliaus kėlimas maro metu.

- Praėjusi valdžia buvo kėlusi tokias kainų reguliavimo diskusijas, kai smarkiai pakilo kaukių kainos. Visai neseniai valdžia pažabojo plėšikiškas bankų paslaugų kainas ir apribojo smulkiojo kreditavimo bendrovių antkainius. Atrodo, kai nori, tai gali?

- Valdžia ne tik gali, bet ir privalo. Konstitucijos 46 straipsnis sako, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę ir kartu valstybė gina vartotojo interesus. Tad valstybė turi tą daryti. Tam ji ir egzistuoja - kad gindama viešąjį interesą, palaikytų teisingumą, proporcingumą ir ekonomiškumą. Dabar vyrauja liberalus požiūris. Kaip mąsto liberalas? Jis galvoja, kad viską reikia privatizuoti. Be to, jis mano, kad viskas susitvarkyti turi savaime - viską sutvarkys nematoma rinkos ranka. Labai lengva būti liberalu - nieko nereikia daryti.

- Gal būtų sąžininga sudaryti sąlygas darbuotojams testuotis valstybinėse įstaigose ir tik už savikainą?

- Negali būti jokių testavimų iš savo pinigėlių. Jeigu testas privalomas, jį turi apmokėti valstybė. Kova su pandemija yra ne tik siekis ją suvaldyti tiesiogiai, bet ir pareiga įveikti šalutines jos keliamas neigiamas pasekmes. Tai yra valstybės pareiga.