„Perlas energija" vartotojams atsakymų teks palaukti

Slėps iki ketvirtadienio

Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) pareikalavus, kad nepriklausomas elektros tiekėjas „Perlas Energija" vienašališkai nekeistų fiksuotos kainos planus pasirinkusių klientų sutarčių, įmonės vadovas Vilius Juraitis informuoti visuomenę, ar ketina vykdyti VVTAT įpareigojimą, žada ketvirtadienį. Jungtiniame posėdyje jis nieko konkretaus nepasakė.

„Gavome VVTAT nuomonę ir šią savaitę, t.y. ketvirtadienį, planuojame iškomunikuoti sprendimą. Atsiprašau, kad jo neturiu šiandien, bet viskas yra labai šviežia ir mums reikia atlikti labai daug skaičiavimų. Esame išsikėlę tikslą ketvirtadienį iškomunikuoti tą sprendimą, kuris, tikimės, tenkins tiek mūsų klientų, tiek visų institucijų poreikius", - jungtiniame Ekonomikos komiteto bei Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje antradienį sakė V.Juraitis.

Tą posėdyje patvirtino ir energetikos ministras Dainius Kreivys, kurio žiniomis, „Perlas Energija" turi sprendimą, „kuris tenkins visus.

"Vakaro žinios" primena, kad „Perlas Energija" su klientais pasirašomą vartojimo sutartį išnagrinėjusi VVTAT praeitą ketvirtadienį dalį jos sąlygų pripažino nesąžiningomis ir pasiūlė įmonei iki rugpjūčio 26 d. raštiškai įsipareigoti tų sutarties punktų netaikyti. Tai apima nuostatą, jog „Perlas Energija" turi vienašalę teisę keisti sutarties sąlygas, o vartotojas gali arba su jomis sutikti, arba nutraukti sutartį. Anot VVTAT, jei „Perlas Energija" įsipareigos nekeisti klientų sutarčių, tarnyba nutrauks tolesnį sutarties nagrinėjimą, tačiau jei įmonė į nurodymą neatsižvelgs, turės sumokėti iki 100 tūkst. eurų baudą. Tiksli baudos suma siektų iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. „Perlas Energija" rugpjūčio 5 d. paskelbė, kad nuo rugsėjo 5 d. visų elektros tiekimą fiksuota kaina pasirinkusių įmonės klientų sutartys bus pakeistos ir tiekimo kaina nustatoma pagal elektros kainą biržoje.

"Nesididžiuoja" apgavę klientus

V.Juraitis sakė, kad įmonė "nesididžiuoja savo sprendimu", tačiau esą neturėjo kitos išeities., nes darė viską, kas įmanoma. Dabartinių elektros kainų įmonė nesitikėjo „net pagal blogiausią scenarijų", o elektrai kas mėnesį brangstant po 30 proc. jokie įrankiai nebeveikė ar veikė iš dalies.

V.Juraitis sakė, kad pernai įmonės balansas buvo neigiamas - nuostolis siekė apie 3 mln. eurų, tačiau esą dažniausiai naujos įmonės pirmus metus ir dirba nuostolingai. O šiemet per pirmus 7 mėnesius tikimasi apie 100 tūkst. eurų pelno, tačiau dėl rugpjūtį dar šoktelėjusių kainų esą nebeužteko priemonių, kad būtų suvaldytos rizikos. Energetikos ir darnios plėtros komisijos vicepirmininkė Laima Nagienė pasiteiravo, kiek šiemet pasirašyta naujų sutarčių, kuriose elektros kaina buvo fiksuota, ir kodėl taip buvo elgtasi, jei jau pernai "Perlas energija" dirbo nuostolingai. Ir paklausė, ar įmonė pasiskelbs nemokia, jei pusė klientų nesutiks su naujomis, sutartyse nenumatytomis sąlygomis.

V.Juraitis atsakė, kad "įmonė nemokumo neplanuoja", o nuo šio sausio pasirašyta bet 80 tūkst. papildomų sutarčių. L.Nagienė nenusiramino ir perklausė, iš ko "Perlas energija" perka elektrą (o gal pati gaminasi), nes "Nord Pool" biržoje nėra įsiregistravusi. Paaiškėjo, kad "Perlas energija" savų pajėgumų neturi, dėl elektros pirkimo yra sudariusi kelis kontraktus su Lietuvos gamintojais. Iš "Nord Pool" biržos kažkodėl perka per tarpininkus - Šveicarijos įmonę.

Pagaliau atidės

Energetikos ministras D.Kreivys per posėdį pareiškė, kad Vyriausybė pasiruošusi „bet kokiai įvykių eigai", taip pat ir „blogiausiam scenarijui". Anot jo, blogiausiu atveju visi įmonės klientai būtų perkelti pas visuomeninį tiekėją, o kol tai būtų įgyvendinta, kainų skirtumą kompensuotų valstybė.

Ministro teigimu III rinkos liberalizavimo etape nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinko apie 413 tūkst. vartotojų, iš kurių apie 150 tūkst. - laiptinės ir garažai, dauguma likusių - pensinio amžiaus gyventojai, kuriems sunku pasirinkti, nes mažai kas naudojasi elektroninėmis priemonėmis. Todėl Vyriausybė teiks daug įstatymo pataisų, viena kurių galėtų leisti už senolius sutartis pasirašyti jų vaikams ar kitiems giminaičiams, kurie "draugauja" su internetu.

„Tačiau kadangi laikas nelaukia, trečią liberalizavimo etapą planuojame reikšmingai atidėti - ne trims mėnesiams ir ne pusmečiui", - Seime pranešė D.Kreivys. Po to jis išvyko į prezidentūrą, kur su šalies vadovu Gitanu Nausėda suderino, kad atidėta tikrai bus - netgi daugiau nei metams.

Neaišku, ar naikins baudas

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Arvydas Nekrošius teigė besidžiaugiantis, kad Vyriausybė išgirdo opozicijos prašymą nukelti elektros rinkos liberalizacijos pabaigą.

„Mes prašėme atidėti ir antrąjį elektros tiekėjo pasirinkimo etapą. Panašu, kad bus atidedamas tik trečias, bet geriau nei nieko", - pažymėjo jis ir paklausė, kokių priemonių ėmėsi Energetikos ministerija, kad suvaldytų elektros energijos kainų šuolį, D.Kreivys pabrėžė, jog ministerija rinkos nekontroliuoja.

„Elektra yra prekiaujama biržoje ir mes neturime planinės ekonomikos, kur valstybė galėtų kontroliuoti. Valstybė gali kompensuoti, padėti žmonėms, tą ji ir darė", - akcentavo D.Kreivys.

Jis priekaištavo ankstesnėms valdžioms, kad šios per 10 metų nesugebėjo pasirūpinti, jog būtų pristatyta daug jėgainių, kurios elektrą gamintų iš atsinaujinančių šaltinių. Dar labiau priekaištavo referendumo dėl Visagino AE statybos iniciatoriams, kadangi esą dabar "atominė" megavatvalandė kainuotų apie 68 centus, kai "šiai dienai rinkoje kainą turime 6-7 kartus didesnę".

Paklaustas, ar nevertėtų panaikinti baudų ir II etape nepriklausomą tiekėją turėjusiems pasirinkti vartotojams, bet to nepadariusiems (jie moka 25 proc, didesnę kainą), ministras atkirto, esą "garantinis tiekimas kainuoja", o jei už jį brangiau nemokėtų nepasirinkusieji, ESO turėtų didesnę kainą išdalinti visiems vartotojams.

"Bet nesakau "ne", - pridūrė D.Kreivys.

Ministras, beje, tikino, esą elektros rinkos liberalizavimas nebuvo klaida. Neva I etape pasirinkusieji nepriklausomą tiekėją už kilovatvalandę vidutiniškai moka 17 centų, kai visuomeninis tiekimas kainuoja 33 centus, o kaina rinkoje viršija 50 centų, o II etapo dalyviams vidutinė kaina yra 25 centrai prieš kompensacijas.

Energetikos ir darnios plėtros komisija bei Ekonomikos komitetas bendru sutarimu nutarė pasiūlyti Vyriausybei sprendimus, susijusius su trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo atidėjimu, elektros kainų kompensavimo mechanizmu, bei automatiniu vartotojų perkėlimu į visuomeninį tiekimą, jeigu nepriklausomas tiekėjas negali vykdyti savo įsipareigojimų.

VŽ FAKTAI

Pasak Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus, "Ignitis" šiuo metu užima 67,3 proc. rinkos, "Perlas energija" - 15,2 proc., "Elektrum Lietuva" - 8,58 proc., "Enefit" - 8,3 proc., kiti nepriklausomi tiekėjai - 0,7 proc. rinkos. Po skandalingo "Perlas energija" pareiškimo iš jos išėjo apie 13 tūkst. klientų.

VŽ SITUACIJA

Jungtiniame posėdyje D.Kreivys pristatė, kokia yra situacija elektros rinkoje Lietuvoje ir visame regione. Pasak jo, kainų šokai - Rusijos pradėto karo pasekmė: Ukrainoje kariauja kariai, o Rusija paskelbė energetinį karą Vakarams. Milžiniškas elektros kainas esą diktuoja dujų kainos.

„Šiandien dujų kaina yra apie 210 eurų už tūkst. kubinių metrų. Pastarasis šokas buvo apie liepos vidurį, kai Vladimiras Putinas atsisakė priimti turbiną, kuri turėjo pumpuoti dujas „Nord Stream 1" dujotiekiu). Dėl to kainos pašoko nuo 150 iki 210 eurų", - dėstė jis.

D.Kreivys pabrėžė, kad Lietuva per 10 metų padarė klaidų, nes nesukūrė savos konkurencingos elektros generacijos.

„Turime šiek tiek vėjo, turime šiek tiek saulės. Deja, šiuo metu vėjas nepučia, saulė generuoja tarp 50 ir 200 megavatų (MW). Visą elektrą mes importuojame. Estijoje skalūninių dujų, kurių vidutinė kaina yra 130-150 eurų, keturi blokai nedirba, remontuojami. Latvijoje du dujiniai blokai nedirba dėl nekonkurencingos kainos. Lietuvoje dujiniai blokai taip pat įsijungia labai retai. Iki praėjusios savaitės Suomijoje nedirbo vienas blokas, praeitą savaitę pasileido senas blokas ir taip pat aktyvuoti bandomąja galia trys nauji branduoliniai blokai", - guodėsi jis.

Pasak D.Kreivio, dėl karščių yra „apriboti kabeliai": „Nord Balt" jungtis su Švedija apribota iki 30 proc. (nepatenka apie 300 MW), dvigubai apriboti „pjūviai" tarp Estijos ir Latvijos (iki 600 MW).

"Tai reiškia, kad turime didžiulius elektros kainų šokus dėl karo, dėl aukštų dujų kainų, dėl atjungtų jungčių", - reziumavo ministras.