Koks šiandien yra neformalus ugdymas? Ar neformalus ugdymas, atrodytų, lankstesnis, gyvesnis, gali padėti jaunam žmogui suvokti save, savo išskirtinumus ir ypatumus bei tinkamai paruošti modernaus – labai dinamiško, daug siūlančio, žadančio, bet kartu ir daug pavojų keliančio – laikmečio iššūkiams?
Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus neformaliojo ugdymo ekspertai, švietimo administratoriai ir praktikai ieškojo 2013 metų spalio 9 dieną Vilniaus „Amberton“ viešbutyje vykusioje Ugdymo plėtotės centro organizuotame renginyje „Nuo kada prasideda ugdymas?“.
Praėjus po renginio keletui dienų, jo organizatoriai vieningai teigia, jog neformalusis ugdymas gali tinkamai papildyti formalųjį mokymą.
„Vienas svarbiausių akcentų – į ką reikėtų atkreipti dėmesį – mokykloje labiausiai skatinamas ir pasireiškia lingvistinis ir loginis mąstymas“, - sakė daktaras Dainius Žvirdauskas, Kauno „Purienų“ vidurinės mokyklos direktorius bei mokslo studijos „Neformalusis švietimas Lietuvoje. Faktai, interesai, vertinimai“ vienas iš autorių. Neformaliajame ugdyme, anot D. Žvirdausko, jaunas žmogus mokomas pažinti ir suprasti save bei supančią aplinką, skatinama saviraiška.„Skatinama fantazuoti, muzikuoti, įsivaizduoti, kurti mintyse“, - kalbėjo D. Žvirdauskas.
Anot jo, neformaliajame ugdyme jaunas žmogus gali išmokti pasitikėti savimi, tapti savarankiškesniu, geriau bendrauti tarpusavyje ir spręsti konfliktus bei plėsti akiratį. Neformalusis ugdymas, anot daktaro, tai ir savęs parodymas, demonstravimas.
„Net diskusijoje buvo pasakyta – mokiniai mokykloje pavargsta, o neformaliajame ugdyme– atsipalaiduoja. Manau, ne visiškai taip yra – mokiniai ir pavargsta – tiesa, klausimas – ar tai gerai, ar ne“, – svarstė D. Žvirdauskas.
D. Žvirdauskas, vertindamas studijos „Neformalusis švietimas Lietuvoje. Faktai, interesai, vertinimai“ rezultatus, sakė, kad nors praėjusią savaitę diskusijoje aptartas tyrimas buvo atliktas prieš kelerius metus, tačiau joje iškeltos mintys ir idėjos, jo nuomone, tebeegzistuoja.
D. Žvirdauskas pastebėjo, jog reikia susirūpinti ir tuo, kad vaikai 5-6 klasėse pradeda vis rečiau lankyti įvairius užklasinius būrelius.
„Jeigu penktoje klasėje 28 proc. mokinių nelanko įvairių būrelių, septintoje – jau 36 proc. vaikų jų nebelanko“, – sakė D. Žvirdauskas.
Viena iš vykusio renginio iniciatorių, projekto „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ vadovė Asta Lesauskienė teigė mananti, kad renginys pavyko sėkmingai.
„Kalbėjome viena kalba, visi turėjome bendrų sąlyčio taškų – kadangi bendras pagrindas, šalia profesinio pasirengimo visi turime savo vaikų“, – sakė A. Lesauskienė.
Anot jos, neformalus ugdymas įtraukė ir renginį vedusią Rasą Tapinienę, visus renginio dalyvius.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad skatinant neformalųjį ugdymą būtina finansinė parama sunkiai besiverčiančioms savivaldybėms, bei valstybės palaikymas, tačiau šie klausimai, anot renginio dalyvių, turėtų būti užduodami valdžios institucijoms.
Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, net apie 70 proc. Lietuvos vaikų nedalyvauja neformaliojo ugdymo veiklose. Tai sąlygoja menkas savivaldybių finansavimas, mažas tiekėjų, galinčių teikti tokias paslaugas, tinklas.
Renginyje praėjusią savaitę buvo apibendrinti ir „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ rezultatai. Dvejus metus keturiose šalies savivaldybėse įgyvendintas projektas parodė, kad efektyvi valstybės investicija į neformalųjį vaikų švietimą gali būti ypatingai svari.
Projekto pristatymai vyks:
Spalio 18 d. – Marijampolėje
Apie projektą „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“
Projekto įgyvendinimui skirta 5,9 mln. Lt. Jis finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ VP1-2.2-ŠMM-10-V priemonę „Neformaliojo švietimo paslaugų plėtra“. Projektą įgyvendina įstaiga prie LR švietimo ir mokslo ministerijos “Ugdymo plėtotės centras”.
