respublika.lt

Namų ilgesys ragina grįžti emigrantus

(119)
Publikuota: 2023 kovo 24 11:00:35, Božena Zaborovska-Zdanovič
×
nuotr. 4 nuotr.
Statistika sako, kad emigrantų vyrų kasmet Į Lietuvą grįžta dvigubai daugiau nei moterų, bet jų ir išvykusių yra daugiau. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Airija ir Jungtinė Karalystė (JK) ilgą laiką buvo populiariausias pasirinkimas lietuviams, norintiems gyvenimą kurti svetur. Nors emigracijos srautai pradėjo aktyvėti dar 2001 m., išvykstančiųjų skaičiai reikšmingai išaugo ir pasiekė piką įsibėgėjus 2008 m. finansinei krizei. Nepaisant to, nuo įstojimo į ES 2004 m., Lietuvoje stebimas ekonomikos augimo šuolis leido priartėti prie pirmaujančių valstybių. EUROSTAT duomenimis, Lietuvos BVP jau beveik pasiekė 90 proc. ES vidurkio - tai geriausias rezultatas tarp visų ES šalių, prisijungusių nuo 2004 m.

 

Auganti Lietuvos gyventojų perkamoji galia, išaugęs vidutinis atlyginimas neabejotinai prisidėjo prie migracijos srautų pasikeitimo. Jau treji metai iš eilės stebimas taip ilgai lauktas pokytis - lietuvių grįžta daugiau, nei išvyksta.

Ši tendencija neaplenkė net ir tų valstybių, kurios skaičiavo didžiausius atvykstančių lietuvių srautus. Pavyzdžiui, pernai iš JK gyventi į Lietuvą atvyko 5684 piliečių, o išvyko perpus mažiau, t.y. 2783 asmenys. Tokia pati situacija stebima ir Airijoje (išvyko 669 lietuvių, o grįžo - 1142).

Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM Lietuva) vykdomo projekto „Renkuosi Lietuvą" 2022 m. atlikto tyrimo duomenimis, ekonominiai veiksniai nebėra esminė paskata grįžti. Projekto vadovės Editos Urbanovič teigimu: „Apsisprendimą grįžti dažniausiai lemia kalbos, kultūros, draugų ir artimųjų ilgesys, taip pat noras vaikus auginti Lietuvoje arba tiesiog supratimas, kad užsienyje, kaip ir bet kurioje kitoje šalyje, ne visuomet pavyksta greitai ir lengvai užsidirbti".

Nors grįžtančiųjų kasmet vis daugiau, svetur gyvenančių ir įsitvirtinusių tautiečių skaičius išlieka didelis. Pavyzdžiui, vien Airijoje gyvena daugiau kaip 36,5 tūkst. lietuvių. Šalyje aktyviai veikianti lietuvių bendruomenė kasmet sukviečia tautiečius pasivaržyti į šeimų sporto šventę. Kovo 18 d. vykusiose sporto žaidynėse dalyvavęs Darius jau 20 metų gyvena Airijoje. Anot jo, gyvenantys užsienyje visada svajoja apie grįžimą: „Labai noriu grįžti. Jei neprisiruošiu dabar, tai bent jau iki pensijos tikrai parsikraustysiu į Lietuvą ramiai senatvei. Visi aplinkiniai apie grįžimą arba kalba, arba jau grįžta, bet kiekvienam kyla savos baimės, kiekvienam reikia tam savo laiku pasiryžti".

Asociatyvi Eltos nuotr.

Norinčius grįžti gyventi į Lietuvą konsultuojantys ,,Renkuosi Lietuvą" atstovai susitikę su Airijos ir JK lietuviais teigia, kad jų nuotaikos labai panašios „Mūsų kalbinti tautiečiai sako, kad nori grįžti į Lietuvą, tačiau juos laiko dvejonės dėl to, kaip seksis viską pradėti iš naujo. Dauguma išvykusiųjų Lietuvą vis dar mato tokią, kokią paliko, net jei užsienyje gyvena jau dešimtmetį ar ilgiau. Taip pat pastebime vyraujančius mitus, kad grįžę jie praras uždirbtos pensijos dalį, negalės persikelti darbo stažo, dirbs už minimalų atlygį", - pasakoja „Renkuosi Lietuvą" konsultantė Ramunė Kochanauskaitė.

Dažnai klaidingai manoma, kad norint gauti britišką ar airišką pensiją, šalyje būtina išdirbti bent 10 metų, tačiau stažo sumavimo principas reiškia, kad skiriant pensiją atsižvelgiama ir į kitose valstybėse (ES, EEE šalyje, JK ar Šveicarijoje) įgytą stažą. Svarbiausia, kad susumavus darbo stažą jis būtų ne mažesnis nei valstybės, kurioje norima gauti pensiją, nustatytas minimalus darbo stažas. T.y., jei 10 metų dirbote Lietuvoje ir 5 metus Airijoje, teisę į pensiją turėsite abiejose valstybėse, tačiau kiekviena šalis pensiją apskaičiuos proporcingai toje šalyje įgytam stažui.

Anot E.Urbanovič, svarbu nepasimesti ir priėmus sprendimą grįžti atlikti namų darbus: „Visuomet patariame pasiplanuoti, kur grįžęs asmuo apsistos, rekomenduojame dar prieš atvykstant pradėti darbo paieškas, pasirūpinti reikalingais dokumentais, jei grįžtama su vaikais - pasitarti su keliomis mokyklomis ir išsiaiškinti jų galimybes padėti vaikui integruotis. Kuo daugiau iš anksto sužinoma apie situaciją Lietuvoje, tuo grįžimas būna paprastesnis. Juolab, kad valstybės dėmesio diasporai ir iniciatyvų padedančių grįžtantiems tikrai yra ir tai įrodo, kad grįžtančiųjų išties laukiama".

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vyrų kasmet grįžta dvigubai daugiau nei moterų (2021 m. grįžo 30 382 vyrų ir 14 476 moterų). Daugiausia grįžta 30-34 m. vyrai ir 25-29 m. moterys.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
9
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (119)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pritariate karo pramonės vystymui Lietuvoje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate savo ekonominę padėtį?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+1 +4 C

-1 +3 C

-2 +5 C

0 +2 C

+3 +7 C

+8 +11 C

0-8 m/s

0-7 m/s

0-7 m/s