respublika.lt

Kai stovėjau Sąjūdžio mitinguose, net nujausti negalėjau...

(448)
Publikuota: 2023 kovo 09 17:31:00, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 8 nuotr.
Eltos archyvo nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra viešai prasitaręs, jog stovėdamas masiniuose Sąjūdžio mitinguose net nujausti negalėjo, kad, praėjus daugiau kaip trims dešimtmečiams, teks būti pedofilijos skandalo Seime liudininku. Neabejotinai, tokių skandalų neįsivaizdavo ir nė vienas Baltijos kelio dalyvis 1989 m. rugpjūčio 23-iąją. Tad „Vakaro žinios" nusprendė paklausti istorinių įvykių, lėmusių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą 1990 m. kovo 11 d., dalyvių, apie ką jie tuo metu net pagalvoti negalėjo, žvelgiant šių dienų akimis...

 

Atidarėme duris laisvei, bet pražiopsojome savo vaikus


Architektas Ričardas STULPINAS, paklaustas, ar dalyvaudamas Sąjūdžio mitinguose dėl Lietuvos nepriklausomybės, galėjo įsivaizduoti, kad po daugiau nei 30 metų Tautos atstovybėje Seime kils pedofilijos skandalas, tik atsiduso:

„Nežinau, net ką atsakyti. Aš jau pasiduodu. Man jau keliai linksta, nenoriu nieko kalbėti, vynioju meškeres, karjerą baigiu, pavargau.

Man atrodo, kad mums (dalyvavusiems Sąjūdžio mitinguose - aut. past.) pati Lietuvos laisvė buvo svarbi. Nebuvo svarbu, kas bus po to, kaip bus po to. Norėjome atverti duris, langą į rytą, į dieną, o koks bus rytas, kokia bus diena, kokia bus saulė - negalvojome. Jei būtume galvoję, kas bus po to, jei būtume pradėję skaičiuoti, nieko nebūtų išėję. Mums nebūtų pavykę duris, langą į rytą atverti. Mes, tuometinė karta, buvome gerokai aukščiau, kartoju - gerokai aukščiau nuo tų šlykščių dalykų (pedofilijos - aut. past.) ir būtent todėl išėjome į Lietuvos laisvę. Buvo tikėjimas ta šviesa, ta laisve ir jis niekur nedingo iš mūsų istorijos. Mūsų tikslas buvo atverti duris, atidaryti ir įleisti rytą, dieną, šviesą, o kokia diena bus po to, jau buvo ne mūsų reikalas. Mes neskaičiavome. Ta užduotis - atnešti laisvę - buvo gerokai didesnė nei skaičiuoti.

Dabar pats sau sakau, kad mano karta, darydama Lietuvai duris į laisvę, pražiopsojo savo vaikus. Negali žmogus vienu metu gerai atlikti ir tą, ir tą darbą. Vienai žmonių kartai gerai atlikti du darbus būtų antižmogiška.

Lietuvos laisvę iškovojome, bet pražiopsojome savo vaikus. Ir už tai turime mokėti."

Negalvojome, kad galima mus taip supriešinti

Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Kęstutis MIKOLAJŪNAS:

„Kai tampame vis atviresni, tai tų pedofilijos faktų išlenda įvairiose srityse Pavyzdžiui, vaikų psichiatras Linas Slušnys pats prisipažino prieš dešimtmetį nutylėjęs pedofilijos faktus įstaigoje, kur tuo metu dirbo (Švėkšnos specialiojo ugdymo centras - aut. past.), bet tapo Seimo nariu. Tokios detalės išlenda ir, ko gero, ne be reikalo.

Sąjūdžio mitinguose dėl Lietuvos nepriklausomybės žmonės buvo vieningi, jautė didžiulę euforiją, o tokių minčių apie pedofiliją iš viso nebuvo. Tais laikais nei apie erotiką, nei apie LGBT+ judėjimus niekas viešai nekalbėdavo, o dabar tokios kalbos tapo gera preke. Lovos reikalai į viešumą keliami. Šiais laikais tau dėl kitokios nuomonės gali pritaikyti „cancel culture" (atšaukimo kultūrą - red.past.) iš LGBT pusės, blokavimą. Jei pareikši kitokią nuomonę, gausi viešų patyčių ir ne tik patyčių - bus dar žiauriau.

Sąjūdžio mitinguose, kur buvome tokie vieningi, niekas negalėjo pagalvoti, kad vėliau patirsime tokį skaldymą, supriešinimą. Ar tokią Lietuvą kūrėme, kur nekenčiami kitaip galvojantys, kur prigimtinės šeimos rėmėjai ignoruojami, žeminami viešosiose diskusijose.

Ar Sąjūdžio mitinguose galvojome, kad kažkokios žmonių grupės yra nepageidautinos? Pavyzdžiui, rusakalbiai? Tada buvome vieningi, o dabar blogiausia, kad aukšto lygio politikai siekia ne piliečių vienybės, bet toliau juos skaldyti, Išnaudoja savo jėgą, įtaką, savo „pjedestalus", kad toliau skaldytų Lietuvą. Ne vienytų, bet skaldytų."

Galiu nusivilti valdžia, bet ne Lietuvos valstybe


Rašytoja, muziejininkė, buvusi ilgametė Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona RUSECKAITĖ:

„Aš dalyvavau Baltijos kelyje, mes, muziejininkai, vos ne paskutinę minutę prisijungėme. Mūsų vairuotojas buvo labai patyręs - kai pamatėme, kad keliu važiuodami nespėsime, važiavome tiesiai per dirvas, laukus, pievas ir įsijungėme į gyvą žmonių grandinę, kai buvo tik pora minučių iki 18-os valandos likę.

Buvau labai laiminga, kad Baltijos kelyje dalyvauju. Ta patirtis visam gyvenimui įstrigo - žmonės, veidai, gėlės mėtomos. Baltijos kelias įėjo ne tik į mūsų, bet ir pasaulio istoriją. Kas dėl tokios patirties gali gailėtis? Juoba kai pastebėjau per karą Ukrainoje vokiečiai, prancūzai, amerikiečiai Lietuvą, Latviją ir Estiją vadina ne atskirai, bet vienu vardu - Baltijos valstybės. Prieškaryje visos trys gyvenome gana atskirai, sovietiniai laikais taip pat turėjome ir skirtingų problemų, o Baltijos kelyje susikabinusios rankomis pademonstravome vienybę. Tai buvo fantastiška patirtis.

O nusivylimai - aš truputį kitaip žiūriu į viską. Ar yra valstybių ir daug didesnių už mūsų, kuriose nebūtų jokių problemų? Nusivilti galima žmonėmis, už kuriuos balsavome, kuriuos rinkome, bet ne savąja valstybe. Ji gyva, ji pulsuoja, kartais kyla į kalnelius, kartais - į pakalnes, nes esame tik žmonės. Negali nusivilti valstybe, nuvilti gali tik konkretūs žmonės. Ateis laikas - gal ką nors kitą išrinksime.

Bet žmonės dabar yra pikti. Kai paklausi - kartais patys nežino, kodėl viską kritikuoja. Gal algos, gal pensijos per mažos, bet kam tie apibendrinimai, kad visi valdžioje yra vagys, visi - pedofilai? Čia yra tik žmonių marmalynė gyvenime, o iš tiesų ir anais laikais visko buvo - ir Smetona, ir vienvaldystė, net perversmas."

Svajojome, kaip tęsime mūsų XIX a. ir XX a. pradžios šviesuolių darbus


Rašytojas, žurnalistas, pirmasis atkurtos Lietuvos šaulių sąjungos vadas Gediminas JANKUS:

„Baltijos kelyje buvau su broliais šauliais, bet dabar visa tai atsimenu tarsi per rūką. Be abejo, vykome į Baltijos kelią su ta pačia mums visiems bendra nuostata, kad Lietuva turi tapti laisva valstybe. Tiesą sakant, dauguma, galvodami apie laisvą Lietuvą, lygino ją su prieškario Lietuvos nepriklausomybe, žinoma iš tėvų, ir senelių pasakojimų.

Tikėjausi, kaip ir daugelis, kad po tarnystės Kremliui, būsime laisvi, turtingi ir nepriklausomi nuo Kremliaus užmačių ir tikslų. Aišku, supratau, kad kol Lietuvoje bus sovietinė kariuomenė, yra akivaizdi grėsmė, kad ji gali pradėti mus traiškyti kaip Tbilisyje 1989 m. balandžio 9-ąją ir kaip vėliau mus traiškė 1991 metų sausio 13-ąją. Bet laisva Lietuva vis vien buvo mūsų siekis, džiaugsmas, svajojome kaip tęsime mūsų XIX a. ir XX a. pradžios šviesuolių pradėtus darbus, idealus, kad turėsime daug didesnes galimybes sužinoti apie Lietuvos istoriją, keliauti, dirbti savo valstybei.

Viltys buvo visų bendros, nieko naujo nepasakysiu sakydamas, jog svajojome, kaip tapsime lygiateise Europos valstybių nare. Sovietiniais laikais turėjome garsių meno, sporto, kultūros, ypač teatro atstovų, bet visur buvome ne Lietuva, bet LTSR, visur būdavome Sovietų Sąjungos atstovai, iš „bolševikijos". Tai baigėsi ir dabar galime Lietuvą atstovauti, visur dalyvaudami.

- Ar stovėdamas Baltijos kelyje galėjote įsivaizduoti, kad po trijų dešimtmečių nepriklausomos Lietuvos Seime kils pedofilijos skandalas?

- Tikrai ne. Domėjausi, o ir dabar domiuosi istorija. Prieškario Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos parlamentuose nebuvo nė vieno tokio (įtarimo pedofilija - aut. past.) atvejo, o dabartinėje Europos Sąjungoje visko pasitaiko - įvairių pomėgių ir potraukių politikų. „Kaip kandys gelumbėn įsikibote, šviesuoliai,/iš Vyčio pasagų ištraukyti aukso knolių". Taip poetas Faustas Kirša (1891-1994) rašė apie prieškario Lietuvos apsišaukėlius, karjeristus, niekas jų ant pjedestalo nebuvo užkėlę, o dabar apie tai viešai kalbama ir didžiuojamasi.

Bet nebuvo viešai kalbama ir apie netradicines orientacijas. Gal jų buvo visuomenėje, bet niekas apie tai viešai nekalbėjo.

- Ir iki tiek nusigyvename, kad į Seimą renkame ne žmones, bet TV personažus!

- Dabar į Seimą galima patekti per TV „dviratukininkus", kurie tapo politine laida. Kas tas bendrovės „Mėslita" direktorius Poška? Realiai tokių verslininkų nebūna, jų kitoks mentalitetas.

„Dviratukininkai" sukūrė atsainų priedurnį, plepį, kurio naivios kalbos linksmino publiką. Tai, ką vaidino, toks mentalitetas, matyt, ir buvo, todėl atrodė labai natūraliai. Tie, kurie jį sukūrė ir įstūmė į Seimą nėra žinomi, bet yra ratas žmonių, kurie vieni kitus stumia.

Italijos mafija išugdydavo sau reikalingus žmones - leisdavo gabius, talentingus jaunuolius į mokslus, menus, o vėliau reikalaudavo atidirbti, skolas mafijai atiduoti.

Pats reikalingo asmens į Tautos atstovybę įkišimas, kad kažkam už paslaugą atidirbtų, nėra kažkas naujo. Tai liečia ir verslo, politines grupuotes, mafijinius klanus, kurie irgi gali būti susiję su valdžios struktūromis. Ko norėjome, tą ir turime. Tai pamoka ne tik „dviratukininkams", bet ir politinėms partijoms bei judėjimams.

Galiu priminti ir kitą herojų. Kaip talentingas aktorius, būsimas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis pas „dviratukininkus" vaizdavo Viktorą Uspaskichą ir tas „geras „vaizdzialis" kelias kadencijas buvo Seime, o dabar Europos Parlamente. Jei populiarus televizijos personažas ir dar finansiškai turtingas - visi šansai patekti į politiką.

Manau, kad po šio pedofilijos skandalo visos partijos ims atsakingiau žiūrėti, ką į savo rinkiminius sąrašus įrašo. O galimi kandidatai, turintys slaptų polinkių, labiau užsislėps, lauks jiems palankesnių laikų. Apsimovėme, pamoka jau yra. Nepakanka, kad žmogus būtų TV personažas, kalbantis juokingai. Nepakanka, kad galvotume- koks jis kvailas, juokingas, o mes už jį protingesni. Teisingai sakote - išrinkome į Seimą ne žmogų, bet personažą.

Man išvis, kai prasidėjo tas Seimo skandalas, pirmoji mintis buvo - kas jis toks? Tik po skandalo sužinojau, kad dirbo tame juokingame Ateities komitete, susietame su egzotiškomis kelionėmis...Negražūs dalykai darosi Seime, su valdančiųjų dangstymais, paglostymais."

Laisvės partija prie gero neprives


Buvęs Seimo narys, „Jaunosios Lietuvos" pirmininkas Stanislovas BUŠKEVIČIUS:

„Baltijos kelyje galvojome apie nepriklausomybę, laisvę, demokratiją, bet nepagalvojau, kad ir apie pedofiliją reikia pagalvoti. Pedofilija yra reiškinys, kuris nepriklauso nuo laikmečio ar politinių pažiūrų.

„Jaunoji Lietuva" berods 2008 m. siūlė, kad pedofilams būtų taikoma savanoriška cheminė kastracija, nes pedofilija yra nepaprastai baisus reiškinys - nusitaiko prieš vaiką. Tai dvasinis vaiko nužudymas, siaubinga trauma visam gyvenimui. Jeigu tave sužeis su akmeniu, randas užgis, gal visai jo neliks, o pedofilo paliktas randas - iki mirties. Su labai retomis išimtimis.

Pedofilų gali būti visose partijose, bet draugystė su Laisvės partija, kuri užmaskuotai propaguoja silpnuosius narkotikus ir homoseksualumą, tokia draugystė prie gero nepriveda. Ką jie Seime veikia? Jiems visą laiką rūpi tik du dalykai. Kaip dekriminalizuoti žolę ir įteisinti civilinę tos pačios lyties asmenų sąjungą.

Pedofilų gali būti visur, bet viena aplinka juos paskatina, o kitokia gal neskatina. Svarbu, kaip aplinka į tai reaguoja."

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
193
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (448)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Su kuriuo iš kandidatų į prezidentus norėtumėte išgerti kavos?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+2 +6 C

0 +3 C

+3 +7 C

+3 +11 C

+4 +8 C

+4 +10 C

0-11 m/s

0-4 m/s

0-5 m/s