respublika.lt

Kaimo žmonėms keista, kodėl miestiečiai puolė rūpintis gyvūnais

(247)
Publikuota: 2023 kovo 16 14:10:05, Olava STRIKULIENĖ
×
nuotr. 3 nuotr.
Toks vaizdas Lietuvos kaime jau yra retenybė. Redakcijos archyvo nuotr.

Gyvūnus ginančios organizacijos ragina įstatymu uždrausti rišti prie būdų šunis, pančioti arklius, o kiaulėms ir karvėms sugalvoti žaislų, įvairių pramogų, kad neapimtų depresija, mažinanti mėsos prieauglius bei primilžius. Taip pat reikalaujama, kad vištos nebūtų laikomos garduose ir oriai kudakuotų laisvėje. Kaip visi šie miestietiški ar bent naujoviški siūlymai atrodo provincijos žmonėms, šimtmečiais gyvenusiems kitaip?

 

Arklys Lietuvoje jau tampa retenybe. Statistika skelbia, jog 2021 m. birželio 1-ąją šalyje tebuvo 14,8 tūkst. arklių. Paprastai pančiojami smulkių ūkininkų arkliai, kurie ganomi neaptvertose ganyklose. Anot specialistų, dažnai naudojant pančius, tikrai išsivysto sausgyslių traumos, arkliui pievoje sunkiau prigulti ir atsistoti. Visgi dauguma arklių jau nepančiojami, nes gyvena žirgynuose.

Karvių mažėja, nes vis mažiau apsimoka pienininkystė, o auginant riestauodeges, gresia afrikinio kiaulių maro rizika. Tad jei karvės ar kiaulės kaip mat gali tapti nuostolingos, kas dar papildomai eikvos pinigus jų žaislams? O vištos kaimų sodybose ir taip gyvena ne narvuose.

Tad didžiausia aktualija - prie būdų vis dar rišami šuniukai?

Kas čia blogo?


Kauno rajono Čekiškės seniūnas Mečislovas Zavedskas visgi sakė manantis, kad tokios nuomonės, jog šuns negali rišti prie būdos, prie gero neprives:

„Nesuprantu, kas čia blogo. Yra vietų, kur galima tą voljerą padaryti, bet ne visur vietų yra ir ne visi gali. Kam įprastą tvarką griauti? Ar geriau bus, kai šunys lakstys po kaimus palaidi? Jau ir dabar daug palaidų laksto ir praeivius puldinėja.

Nematau nieko blogo, jei šuo pririštas. Jei šuo nealkanas, nekankinamas, jei grandinė ilgesne nei 1 metras, jei šuo turi sausą būdą, kurioje gali pasislėpti, kai lietus lyja, tai kas čia blogo?

Jei šunys lakstys palaidi, turėsime daug daugiau problemų. Ir apkandžiotų žmonių bus. O ką paštininkams reikės daryti, jei šunys nepririšti lakstys? Manau, kad rūpinantis gyvūnų gerove, visokiais kiaulių žaislais ir panašiai, yra perlenkta lazda. Jei praneši policijai, kad kažkas šunį muša - policija per 15 minučių prisistatys. O jei muša žmogų - ilgiau policijos lauksi. Gyvulys jau yra vertingesnis už žmogų!

Dėl karvių gerovės irgi priimta tokių įstatymų, kad karvę mūsų seniūnijos teritorijoje gal laiko 3-4 žmonės. Anksčiau kiekviena ūkiškai gyvenanti šeima laikė bent po vieną karvę. Aš pats laikiau 20-24 karves, prieš dvejus metus visas pardaviau, nes buvo nuostolinga, ėjau į minusą.

Kas dabar naudingiausia? Dabar naudingiausia - nieko neveikti, neiti į darbą ir gauti pašalpas. Sunku rasti žmogų, kuris ateitų padėti. Sako - ne, kam man eiti, jei gaunu socialinę pašalpą? Jei šeimoje 4-5 nariai gauna pašalpas, jie gauna daugiau nei dirbantis žmogus. Taip ir gyvename...

Čekiškėje anksčiau kiekviename ūkiniame pastate, kiekviename sklype žmonės laikė po 1-2 karves, kiaulių, o dabar jų mėšlas smirdėti pradėjo. Tuoj atvažiuoja gamtos apsauga ir baudas dalina, bet ar provincijos istorijoje buvo bent vienas faktas, kad koks nors kaimynas nuo karvių mėšlo apsinuodijęs numirė? Lietuvos Vyriausybės, ypač šita, vos ne kasdien priiminėja įstatymus, kurie kaimo gyventojams yra tik į blogąją pusę."

Trūksta saiko


Biržų rajono Vabalninko seniūnas Laimutis Braždžionis sutiko, kad jei įstatymas uždraustų rišti šunis prie būdų, kaimo žmonės turbūt vykdytų, nes įstatymus reikia vykdyti.

„Iš kitos pusės - sakė L.Braždžionis, - tikrai nemanytume, kad toks įstatymas išmintingas. Palaidi šunys negali lakstyti. Yra vaikų, yra pagyvenusių žmonių, yra žmonių, bijančių šunų.

Manau, kad gyvūno priežiūra priklauso nuo to, ar jis mylimas, ar nemylimas šeimininko. Aš pats kaime gyvenęs ir turėjau šunų, jie laimingai gyveno. Tik trumpiau nei žmonės.

Atrodo keista, kai kažkas, galbūt iš neturėjimo ką veikti, propaguoja gyvūnų auginimą šiltnamio sąlygomis, daugiabučio namo 5-ame aukšte ir bando įrodinėti, kad šuo, jei ne bute uždarytas, gyvena blogai. Mados keičiasi, šuniukai jau bėgioja aprengti, influenceriai formuoja naujas, madingas nuomones.

Aišku, jei gyvūnas neprižiūrimas, skriaudžiamas, turi įsikišti veterinarijos tarnyba, gyvūnų globos organizacijos, kurių rūpestingumas dar nėra perdėtas.

Bet saikingumo šioje srityje trūksta. Juk provincijos vienkiemiuose tiesiog privalomas buvo šuo, kad išbaidytų miško žvėris, lendančius į sodus, daržus. Dieną šunys turi būti pririšti, kad vaikų negąsdintų, kai eina pro šalį į mokyklą. O žiemą, ypač, kai prognozuojami šalčiai, šunys naktį paleidžiami palakstyti, kad nesušaltų. Juk žiemą naktį vaikai nevaikščioja į mokyklą, o ir kiti praeiviai naktimis nesivalkioja".

Komentuoja Lietuvos gyvūnų globos draugijos vadovas Karolis MASILIONIS:

Niekada gyvenime nesu pririšęs savo šunų. Jie pas mane voljeruose gyvena. O dėl pririšimo - šuo ir kariamas pripranta. Jeigu su didele grandine pririštas, jeigu toliau nei 5 metrus nuo centro ir dar 5 metrai pridedama, tai šunelis bėgioja ir mažai jaučia, kad pririštas. O jei grandinė jau bus 3 metrų ir pritvirtinta prie būdos, tai šuniui bus tik tiek laisvės, kiek įlįsti į būdą.

Teko kalbėtis su provincijos gyventojais, jie sako, kad šuo prie tvarto, prie grandinės pririšamas, kad niekas gyvulių nepavogtų. Ir viskas. Dar, kad praneštų šeimininkui, jog iš tolo ateina svečiai. Žmogui atrodo, kad šuo yra jo apsauga, šuo drąsina. Bet kaimo žmonėms sunku patikėti, kad šunį ir paskiepyti reikia, ir užregistruoti. Sako - mano šuo niekur neina iš namų, todėl neturi bacilų.

Kitas dalykas - kai žmogus gyvena gerai, pasiturinčiai, tai ir jo šuniui gera. O jei žmogui gyvenime nesiseka, skursta, tai ir jo šuo paskutinėje vietoje. Dabar dauguma šeimininkų pratina savo šunis prie sausų grūdelių, lengvai pašeria - ir „spakainas", o kiti elgiasi kitaip. Sriuba surūgo - šuniui surūgusią sriubą, jei sriuba per sūri - irgi išpila į dubenį šuniui. O šunelis vargsta.

Kaime šuo dar nėra labai vertinamas, vietiniai kaimo žmonės dar turi karvyčių, avyčių, kiaulyčių, todėl šuo jiems kaip kažkelintas vanduo nuo kisieliaus. O miestuose žmonės laiko bebalses žuvytes, žiurkėnus, todėl šuo tampa didžiausiu draugu, ypač vaikams.

Didžioji dalis provincijos nepaiso šunų veislių. Laiko tuos, kuriuos gauna už dyką, nes veisliniai tūkstančius kainuoja. Blogybė yra ta, kad šunų nedresuoja. Pašaukia šunį, o jis tik už kelių valandų ateina, o tada įpykęs žmogus jį suspardo. Tada šuo dar labiau šeimininko bijo ir vengia. Vyksta amžina kova. Kai kurios šeimos po 5-6 šuniukus laiko, bet yra kad nemoka su jais elgtis, nors yra literatūros visokios.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
61
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (247)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Kaip vertinate Lenkijos ūkininkų protestą Lietuvos pasienyje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +1 C

-1 +2 C

-3 +2 C

+1 +6 C

+4 +8 C

+4 +7 C

0-5 m/s

0-7 m/s

0-5 m/s