respublika.lt

G.Skaistė apie mokesčių peržiūrą: tam tikrų lengvatų atsisakymas lobistams nelabai patiks

(34)
Publikuota: 2023 kovo 09 06:40:00, Edgaras Savickas, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė. Eltos nuotr.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad mokesčių sistemos peržiūros krepšelis šiuo metu yra finišo tiesiojoje. Netrukus galutiniai pasiūlymai turėtų būti pristatyti koalicijos partneriams, o po to ir visuomenei.

 

G. Skaistė interviu Eltai pasakojo, kad jie apima visus mokesčių sistemos įstatymus, o dėl tam tikrų sektorinių lengvatų atsisakymo prognozavo lobistų nepasitenkinimą.

Ministrė taip pat atskleidė, kad netrukus bus pristatyti pasiūlymai dėl perteklinio bankų pelno apmokestinimo, fiksuotų palūkanų pasiūlos skatinimo.

„Tam tikrų poslinkių šioje srityje bus“, – paklausta apie gyventojų pajamų mokesčio lengvatą gyvybės draudimui užsiminė G. Skaistė.

Pašnekovė taip pat neatmetė, kad kompensacijos energetikai gyventojams gali būti pratęstos ir antrąjį šių metų pusmetį, bet dėl to dar neapsispręsta.

– Nuo kovo 1 d. įsigaliojo naujos VERT patvirtintos visuomeninio tiekimo elektros kainos buitiniams vartotojams. Kokios įtakos tai turės šių metų valstybės biudžetui? Buvo numatyta 530 mln. eurų – gal reikės mažiau?

– Žvelgiant į tendencijas elektros kainose, akivaizdu, kad lėšų reikės mažiau negu buvo prognozuota rengiant valstybės biudžetą. Tačiau kiek konkrečiai reikės – sakyti šiandien yra šiek tiek ankstyva, kadangi antram pusmečiui visuomeninio tiekimo kainą reguliuotojas dar nustatys. Taip pat stebėsime, kas vyksta nepriklausomų tiekėjų rinkoje, kokios kainos ten vyrauja. Todėl šiandien pasakyti, kiek konkrečiai reikės lėšų yra šiek tiek anksti.

Tačiau, taip, matome, kad lėšų reikės mažiau. Dėl to valstybės biudžeto deficitas bus tiesiog mažesnis.

– Bus tiesiog mažesnė valstybės skola? Ten bus naudojamos liekančios lėšos?

– Tos lėšos buvo numatytos kaip teisė skolintis, jeigu reikės jų kompensacijoms mokėti už žmonių suvartojamą elektrą. Jeigu tokio poreikio nėra, tiesiog valstybės skola tokiu atveju taps mažesnė negu buvo galima prognozuoti rengiant valstybės biudžetą.

– Galbūt planuojate ir antrąjį metų pusmetį skirti kompensacijas energetikai? Nes šiuo metu numatyta tik iki liepos 1 dienos.

– Rengiant valstybės biudžetą lėšos buvo paskaičiuotos pagal tuo metu turėtas prielaidas tiek pirmam, tiek antram pusmečiui, kad nereikėtų viduryje metų koreguoti biudžeto. Galimybė numatyti kompensacijas yra. Klausimas – ar poreikis kompensacijoms išliks antrą pusmetį, nes tai, ką rodo dabartiniai ateities sandoriai – tikėtina, kad elektros kaina rinkoje bus artima tai, kurią dabar moka žmonės jau atmetus kompensaciją.

– Kada Vyriausybė turėtų apsispręsti dėl šių kompensacijų?

– Manau, kad artėjant antram pusmečiui, kai valstybinis reguliuotojas paskelbs visuomeninio tiekimo kainą antram pusmečiui. Tokiu atveju jau bus aišku, kas vyksta nepriklausomų tiekėjų rinkoje. Tačiau bet kokiu atveju, reikia atkreipti dėmesį, kad nepriklausomiems tiekėjams yra kompensuojama tik ta dalis, kuri susidaro patiriant sąnaudas tiekiant elektrą gyventojams.

Ta prasme, kad nepriklausomi tiekėjai iš kompensacijų viršpelnių nesidaro. Man atrodo, kad tai visuomenei taip pat labai svarbu žinoti. Kad pagal dabar galiojančius įstatymus, reguliavimą, nepriklausomi tiekėjai turi pateikti dokumentus, pagrindžiančius sąnaudas, kurias patyrė tiekdami elektrą, ir tik už tą dalį, kuri yra realiai patiriama kaip sąnaudos, jiems yra teikiamos valstybės kompensacijos.

Jeigu tokių sąnaudų jie patirs mažiau, dėl to, kad pigiau nusiperka elektrą, ar dėl to, kad tokia situacija rinkoje susidaro, tikėtina, kad ir tų kompensacijų reikės mažiau.

– Pernai į biudžetą faktiškai gauta – 15,9 mlrd. eurų, t. y. 9,5 proc. daugiau nei planuota. Kas daroma su šiuo perviršiu? Vėlgi – valstybės skola tiesiog yra mažesnė ar tos lėšos yra kažkur kitur panaudojamos?

– Išlaidos galimos daryti tik tokiu atveju, jei tai patvirtina Seimas, nustatant valstybės biudžetą, todėl bet kokiu atveju visos pajamos, kurios buvo neplanuotos – tai reiškia, kad valstybės deficito rodikliai bus geresni negu buvo prognozuojant biudžetą.

Viduryje metų koreguojant biudžetą (dėl to, kad reikėjo papildomų paramos priemonių dėl energetikos sektoriaus svyravimų) prognozuota, kad biudžeto deficitas bus 4,9 proc. Dabar matome, kad tiek dėl to, kad buvo geriau renkamos pajamos, tiek ir dėl to, kad kai kurių išlaidų taip pat nereikėjo daryti, kai kurios lėšos buvo sutaupytos, matome, kad praėjusių metų biudžeto deficitas realiai bus žemiau 2 proc.

Konkrečiai pasakyti rezultatą šiandien dar anksti, reikia suvesti visus galus. Tačiau tikrai matome, kad biudžeto deficitas atrodys geriau, nei buvo galima prognozuoti rengiant 2022 m. korekcijas metų viduryje.

– O ar šių metų keičiasi prognozės dėl biudžeto deficito?

– Iš dalies, taip. Šiemet matome, kad tam tikrų išlaidų taip pat nereikės. Kalbant apie energetikos kompensacijas, matome, kad kainos rinkose yra mažesnės negu buvo prognozuota rengiant biudžetą pagal tuo metu turėtas prielaidas. Jos buvo daromos praėjusių metų rudenį.

Akivaizdu, kad lėšų, kurios buvo reikalingos tiek elektros, tiek dujų kainų kompensavimui gyventojams, tikėtina, kad reikės mažiau. Tačiau galutinius rezultatus pamatysime metų pabaigoje, kai bus galima suvesti visus galus.

Taip pat matome, kad nepasiteisino tam tikros prielaidos dėl mokestinių atidėjimų. Manėme, kad įmonės plačiau naudosis galimybe – kurios naudoja daug energetikos savo sąnaudose, bet tos prielaidos nepasitvirtino, įmonės, visgi, plačiai nesinaudoja ta galimybe. Nors buvome skaičiavę, kad apie 10 proc. įmonių turėtų teisę pasinaudoti tokia galimybe pagal savo sąnaudų struktūrą.

– Kalbate apie mažesnį deficitą ir sakote, kad nebent Seimas galėtų skirti kokias nors naujas išlaidas. Bet galbūt Vyriausybėje yra idėjų, kaip tuos papildomus pinigus būtų galima panaudoti? Kažką įdomesnio pastatyti...

– Tikslas nėra išleisti visus pinigus iki paskutinio cento. Tikslas buvo sušvelninti energetikos kainų svyravimus, kad žmonėms nepasijustų tai taip skaudžiai, kaip būtų buvę, jei nebūtų daroma papildomų priemonių.

Vienintelės išlaidos, kurios yra daromos papildomai – atsižvelgiant į atnaujintas BVP projekcijas 2023 m., paskirta 97,5 mln. eurų krašto apsaugai. Tam, kad būtų galima užtikrinti, jog skiriama nemažiau 2,52 proc. nuo BVP, kaip ir buvo sutarta formuojant biudžetą.

– Mokesčių sistemos peržiūros krepšelis koalicijos partneriams buvo pateiktas praėjusių metų pabaigoje. Ar šiandien yra postūmių dėl sutarimo šioje srityje?

– Šiuo metu yra finalizuojami paskutiniai pakeitimai. Yra į tam tikras pastabas atsižvelgta, tiek į viešojoje erdvėje išsakytas, tiek ir koalicijos partnerių. Artimiausiu metu planuojame užbaigti šio krepšelio formavimą, pristatyti koalicijos partneriams šiek tiek atnaujintą paketą. Tokiu atveju tikėsimės, kad artimiausiu metu galėsime pateikti Vyriausybei, taip pat ir Seimui. Žinoma, pristatysime ir viešai.

– Sakote, kad šiek tiek pakoreguotas paketas. Pamenu, kad dėl nekilnojamojo turto mokesčio buvo daugiausiai pastabų iš koalicijos partnerių. Ar liks jis krepšelyje? Ar bus koreguojamas?

– Esminės mokesčių peržiūros detalės buvo įrašytos į Vyriausybės programą. Ten kalbama apie aplinkosauginių ir turto mokesčių bazės plėtrą. Tuo pačiu jie buvo įrašyti ir į „Naujos kartos Lietuva“ plano reforminius veiksmus, už kuriuos turime atsiskaityti Europos Komisijai. Todėl tie įsipareigojimai, kurie buvo aprašyti, tikrai yra pakete ir manau, kad ten yra ir kitų dalykų, kurie galbūt yra patrauklesni tiek ir koalicijos partneriams, tiek ir plačiajai bendruomenei.

Man atrodo, kad jeigu žvelgsime į mokestinių pasiūlymų krepšelį, kaip į krepšelį, kuriame yra įvairių pasiūlymų, galėtume susitarti.

– Koalicijos partneriams turbūt investicinė sąskaita, lengvatos investuotojams – šie dalykai patrauklūs?

– Šiuo metu kalbame, kad galėtume pratęsti investicinio projekto lengvatą, kuri svarbi investicijų pritraukimui, kad tų investicijų būtų daugiau. Taip pat paliekame galioti MTEP (mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros) lengvatą su patentų dėžutės lengvata, kuri dabar yra.

Taip pat kalbame apie tam tikras papildomas galimybes verslui, kurias būtų galima įtraukti į krepšelį, bet tai priklausys nuo sutarimo apimties dėl visų kitų dalykų. Jeigu susitarsime, kad tie mažiau populiarūs sprendiniai yra pakete, tada galima kalbėti apie platesnes galimybes skatinant verslą, investicijas.

– Prezidentūra šią savaitę paragino dėl lengvatos investuotojams. Kitas pasiūlymas – dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) sulyginimo su minimaliąja mėnesine alga (MMA) turintiems vaikų. Ką galvojate apie tai?

– Dar praėjusios kadencijos metu buvo nueita nuo šeimoms palankaus reguliavimo per NPD. Buvo pasiūlyta naikinant papildomą NDP įvesti „vaiko pinigus“ kaip universalų mechanizmą, kuris prie vaikų skurdo mažinimo prisideda labiau, kadangi padeda ne tik dirbantiems, bet ir tiems vaikams, kurių tėvai galbūt nedirba.

Sakyčiau, kad jeigu jau esame pasirinkę vieną iš skatinimo priemonių, tai turėtume prie jos ir likti. Visų pasaulio lengvatų ir išmokų į vieną savo biudžetą sudėti negalime. Jeigu pasirinktas anoks modelis, nematau poreikio grįžti prie to, kas buvo anksčiau.

– Galbūt ilgainiui apskritai visiems galėtų būti sulygintas NPD ir MMA? Ne tik turintiems vaikų.

– Mūsų Vyriausybės pozicija visada buvo skatinti, kad NPD augtų sparčiau nei MMA. Tam, kad ilgainiui galėtų šie du dydžiai susilyginti. Tačiau tai padaryti per vienerius metus – tiesiog kaštai yra labai dideli. Tai yra šimtai milijonų. Kol man niekas neparodys, iš kur tuos šimtus milijonų paimti, aš labai atsargiai vertinu tokių drastiškų pokyčių galimybę.

Palaipsniui – taip, mes prie to tikslo artėjame. Bet jeigu nėra sprendinių šimtais milijonų didinančių valstybės biudžeto pajamas, turbūt daryti drastiškus sprendimus, mažinančius tas pajamas šiandien tiesiog nėra korektiška.

– Dabar daug svarstoma apie antros pakopos pensijų sistemą. Galbūt tuos šimtus milijonų būtų galima paimti atsisakant valstybės paskatinimo kaupiantiems, kuris primokamas nuo vidutinio darbo užmokesčio?

– Taip pat praėjusioje kadencijoje buvo padaryta reforma antrojoje pensijų pakopoje. Turbūt tam, kad pensijų sistemos pakeitimo poveikį apskritai būtų galima pamatyti, reikia duoti šiek tiek laiko. Bet kokie drastiški pokyčiai pensijų reguliavime iš esmės nėra teisingi. Kadangi reikia sulaukti ilgalaikio poveikio.

Žinau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija diskutuoja, kaip būtų galima patobulinti antros pensijų pakopos reguliavimą. Tačiau jokių drastiškų sprendimų ten tikrai nebus siūloma. Galbūt labiau sistemą padaryti suprantamesne, kad nebūtų tokių situacijų, kai žmonės jaučiasi įtraukti per prievartą, nenorėtų ten dalyvauti. Manau, dėl to korektiško sistemos veikimo galima diskutuoti, kad visi jaustųsi, jog dalyvauja savanoriškai.

– Jūs pati dalyvaujate antrojoje pakopoje?

– Taip.

– Ar tik taip taupote pensijai, ar dar kažkokias priemones naudojate, pavyzdžiui, investuojate?

– Ne, tiesiog dalyvauju antroje pakopoje, kaip ir didelė dalis Lietuvos gyventojų.

– Ar patartumėte visiems dalyvauti? Ką galvojate apie tuos, kurie nedalyvauja?

– Manau, kad tai yra kiekvieno žmogaus apsisprendimo klausimas, išsianalizavus visas galimybes, savo laiką, kurį gali skirti pajamų kaupimui senatvei, dedikuoti savo papildomų pastangų tam. Kiekvienas savo galimybes įsivertina individualiai.

Jei yra žmonių, kurie gali aktyviau patys investuoti, papildomai užsidirbti investuodami į vieną ar kitą turto rūšį – kiekvienas sprendžia savarankiškai.

– Kodėl tik gegužę planuojate mokesčių peržiūros pateikimą Seimui? T. y. iš esmės jau įpusėjus pavasario sesijai.

– Tas terminas įrašytas suteikiant laiko diskusijoms, kadangi vyks dar ir formalus derinimo procesas, užregistravus pasiūlymus nuo Finansų ministerijos, dar laukiama suinteresuotų pusių reakcijų. Vėliau dar reikia pateikti ir oficialias pozicijas, atsižvelgimą į pateiktus pasiūlymus, klausimus. Tiems formalumams taip pat reikalingas laikas. Manau, kad artimiausiu metu tie pasiūlymai galėtų būti užregistruoti.

Kiek laiko pareikalaus tos formalios diskusijos su socialiniais partneriais, lobistais, visais, kurie pateikia savo nuomones – matysime. Gali būti, kad ir šiek tiek anksčiau pavyks į Seimą atnešti.

– Dienos šviesą tas krepšelis pamatys anksčiau nei gegužę? Kada planuojate teisės aktų sistemoje užregistruoti pasiūlymus?

– Manau, kad Seimo sesijos pradžioje užregistruosime derinimui su visuomene, o tada jau matysime, kiek reikalauja laiko diskusijos, bandymai susitarti formaliai su suinteresuotomis pusėmis, visais, kurie pateikia savo pastabas.

– Ar skaičiavote, kiek projektų bus pasiūlyta?

– Iš esmės, didesni ar mažesni pasiūlymai liečia visus mokesčių sistemą apimančius mokestinius įstatymus. Neskaičiavau, kiek ten jų yra, bet didesni ar mažesni pakeitimai yra daromi visuose įstatymuose, kurie susiję su mokesčių reguliavimu.

Esame juos suskirstę į šešias temines grupes, kurios buvo aptartos ir darbo grupėje. Tai – investavimo modelio sukūrimas, kalbame apie investicinės sąskaitos įvedimą, atsisakant kai kurių kitų lengvatų, kurios yra mažiau tikslingos šiandien.

Taip pat – tam tikrų sektorinių pelno lengvatų atsisakymas, teisingesnis gyventojų pajamų apmokestinimas. Šiuo metu yra skirtingas reglamentavimas skirtingoms pajamų rūšims. Manome, kad galėtų būti vienodesnis apmokestinimas. Čia atsižvelgiama į EBPO ir Pasaulio banko rekomendacijas. Pasiūlymai bus teikiami ta kryptimi.

Taip pat – aplinkosauginiai mokesčiai. Tai jau Seime pateiktas Akcizų įstatymas, tikimės prie jo grįžti. Taip pat NT mokesčio modelis, suteikiant papildomas pajamas savivaldai.

– Kaip įsivaizduojate tą svarstymą? Tikrai bus daug suinteresuotų grupių, įvairių lobistų su pasiūlymais, kritika. Kaip suvaldysite šį procesą?

– Kaip ir visi svarstymai Seime. Didelė dalis jų sulaukia pasiūlymų, svarstymų, pamąstymų. Dažnai nepatinka vienai ar kitai grupei. Tikėtina, kad tam tikrų sektorinių lengvatų, kurios mano nuomone, nėra teisingos, atsisakymas vienai ar kitai lobistų grupei nelabai patiks.

Bet man atrodo, kad esmė yra suprasti galutinį pokyčių tikslą. Visgi, mes norime, kad mokesčių sistema būtų patogesnė, žmonėms būtų paprasčiau ja naudotis, galbūt būtų daugiau automatinių deklaracijų. Kad žmonės jaustųsi, kad jie yra apmokestinami sąžiningiau, nei būdavo iki šiol, mokesčiai prisidėtų prie Lietuvos ekonomikos augimo. Man atrodo, kad jei reforma šiuos tikslus atlieps, tada susitarsime.

– Kadangi apskritai judinama mokesčių sistema, patys Seimo nariai įvairiausių pasiūlymų turės. Trečiadienį registruotas liberalo Andriaus Bagdono pasiūlymas dėl 5 proc. pelno mokesčio tarifo įmonėms, kurių metinės pajamos nesiekia 0,5 mln. eurų.

– Tokių pasiūlymų visada buvo ir tikrai Seimo nariai yra aktyvūs registruodami įvairiausias idėjas, susijusias su mokesčiais. Čia kaip krepšinyje, visi žino, ką reikia daryti. Tačiau, kai reikia suvesti biudžete visus skaičius – ir pajamas, ir išlaidas į susivedantį skaičių, atsiranda šiek tiek problemų.

Kalbant apie konkretų pasiūlymą, asmeniškai jo dar nemačiau, bet Pasaulio bankas gana kritiškai apskritai atsiliepia apie 5 proc. pelno mokesčio lengvatą mažą apyvartą turinčioms įmonėms. Sako, kad tai neskatina augimo. Todėl gana atsargiai žiūrėčiau į papildomas galimybes dar plėsti.

Tas pats Pasaulio bankas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos surenkama iš pelno mokesčio dalis yra santykinai mažesnė negu kitose valstybėse, skatina pelno mokestį surinkti efektyviau nei tai yra šiuo metu.

– Dėl gyventojų pajamų mokesčio lengvatos gyvybės draudimui norėčiau paklausti. Pastaruoju metu svarstoma apie tai. Galbūt jos gali būti atsisakyta, jei atsiras investicinė sąskaita?

– Tą klausimą buvome aptarę darbo grupės dalyje, kur buvo kalbama apie investavimo modelio sukūrimą. Jei atsiranda investicinė lengvata per investicinę sąskaitą vykdomoms investicijoms, tikėtina, kad kitos lengvatos taptų nebetokios aktualios.

Taip pat yra Lietuvos banko analizė, slapto pirkėjo tyrimas apie gyvybės draudimo investicinį produktą. Kad didele dalimi žmonėms yra pasiūlomas produktas, kuris nėra jiems reikalingas, aktualus. Tačiau labiau parduodama valstybės taikoma lengvata, galimybė susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį, o ne realus produktas, kuris būtų reikalingas konkrečiam asmeniui.

Konkrečius pasiūlymus pristatysime drauge su visu paketu, tačiau ši lengvata taip pat buvo aptariama ir tikėtina, kad tam tikrų poslinkių šioje srityje bus.

– Dėl Europos Sąjungos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. Ar galėtumėte paaiškinti, kokia šiuo metu yra situacija? Opozicija kritikuoja, kad vėluoja pinigai, o kaip yra iš tikrųjų?

– Šiuo metu esame pateikę pirmąjį mokėjimo prašymą. Prieš tai buvome gavę avansinį mokėjimą – 289 mln. eurų. Dabar esame pateikę pirmąjį mokėjimo prašymą jau atsiskaitant už konkrečius pasiektus rodiklius. Iš Europos Komisijos esame preliminariai gavę vertinimą, kad laikomas pasiektu 31 iš 33 rodiklių, bus išmokėta baigus formalias derinimo procedūras apie 540 mln. eurų.

Dėl likusių dviejų rodiklių yra konstatuojama, kad yra pasiekta dalinė pažanga. Tačiau užbaigimui reikia šiek tiek papildomo laiko. Todėl 26 mln. eurų susiję su šiais rodikliais bus išmokėti pasiekus juos galutinai. Tam yra suteikiamas 6 mėnesių terminas. Tikrai tikimės, kad per juos pavyks galutinai susiderinti rodiklių pasiekimą su EK ir pinigai bus išmokėti artimiausiu metu.

Sakyčiau, kad kartais yra bandoma manipuliuoti informacija, kuri pateikiama viešojoje erdvėje. Visgi, tam tikros pietų šalys, kurioms pandemija smogė labai stipriai – joms pinigų reikėjo šiek tiek greičiau, skatinti ekonomiką ir atsistatyti po pandemijos. Nes šis instrumentas buvo sukurtas kaip reakcija į pandemiją, atsparumo ir atsigavimo fondas.

Jei tam tikros šalys į šį instrumentą žiūri labiau kaip į atsigavimą, dėl to, kad nukentėjo dėl turistų srautų sumažėjimo – Graikija, Italija, Ispanija, Portugalija – tai tokioms šalims kaip Lietuva, tai yra atsparumo didinimo fondas, kur mes susiejame labai aiškiai savo investicijas su reformomis.

Sakyčiau, kad kiekviena šalis savo mokėjimo prašymus teikia pagal savo poreikius ir 9 šalys iš 27 apskritai nėra pateikę dar jokio mokėjimo prašymo EK. O tokių šalių kaip Lietuva, kurios yra pateikusios, bet dar negavusios pirmojo mokėjimo, yra 16 iš 27. Sakyčiau, kad absoliuti dauguma.

Mes matome šį instrumentą kaip tiesiogiai rengtą kartu su Vyriausybės programa. Jis buvo rengtas tuo pačiu metu, kai mūsų Vyriausybė pradėjo darbą, buvo derinamos ir programos reformos, veiksmai. Jie yra vienareikšmiškai tarpusavyje susiję. Tos reformos, kurios numatytos Vyriausybės programoje, patvirtintos Seimo, yra ir šiame instrumente.

Matome, kad tai prisidės prie struktūrinių reformų, kurių seniai reikėjo Lietuvoje, įgyvendinimo.

– Kokie rodikliai dar nepasiekti?

– Jie yra susiję su įstatymų pateikimu Seimui. Priėmimas yra atskiras rodiklis, už kurį reikės atsiskaityti vėliau. Viename rodiklyje yra ne tik Akcizų įstatymo (aplinkosauginių mokesčių) pateikimas, bet ir turto mokesčių bazės tam tikri papildomi pasiūlymai. Vienas jų yra NT mokesčio modelio pateikimas. Kadangi diskusijos su visuomene užtruko, tikrai labai daug pasiūlymų sulaukėme, į daugelį jų atsižvelgta, o artimiausiu metu kartu su visu paketu bus pateiktas Seimui.

Kitas rodiklis yra susijęs su mokestinių lengvatų peržiūra. Tai taip pat bus apimta pakete, kurį planuojame pateikti Seimui.

– Dar vėlesnės RFF lėšos yra susijusios su šių įstatymų priėmimu? Jeigu norėsime gauti tuos pinigus, reikės įvykdyti mokesčių peržiūrą?

– Šiuo metu tarpiniai rodikliai yra vertinami mažesne pinigų suma, nes tai yra tik tarpiniai rodikliai. Tačiau taip, jų pasiekimas yra susijęs su „Naujos kartos Lietuva“ plano pinigais, jie bus vertinami jau šiek tiek didesnėmis pinigų sumomis negu tarpiniai. Turiu omenyje įstatymų priėmimą Seime.

– Ką turite omenyje šiek tiek didesnėmis?

– EK turi tam tikrą metodiką, kaip jie vertina pasiektus rodiklius. Jei dabar šie rodikliai – pateikimas Seimui yra vertinami kaip mažiau reikšmingi, tai pats poveikis atsitinka kai Seimas priima įstatymą, jis tampa mūsų mokestinės sistemos dalimi. Tokiu atveju tie rodikliai vertinami didesnėmis pinigų sumomis. Konkrečias sumas pasakys EK, atsižvelgdama į pasiektus rodiklius, į visumą.

– Ar bus (o jei taip, kada) papildomas mokestis milijardinius pelnus planuojantiems bankams?

– Pandemijos metu vyriausybės skatino tiek verslą, tiek gyventojus, dažnai taikė įvairiausias paramos priemones. Dėl ko matome, kad verslo ir gyventojų indėliai 2020–2022 m. išaugo 52 proc. Tai reiškia, kad bankai turi labai daug likvidumo. Jiems prisitraukti žmonių lėšas per terminuotų indėlių palūkanų didinimą nėra didelio poreikio.

Matome, kad tas perteklinis likvidumas, susiformavęs bankuose yra rekordinis. Vienas iš didžiausių Europoje savo santykine apimtimi. Didelę dalį šių lėšų bankai laiko centriniame banke, už ką gauna Europos centrinio banko nustatomas palūkanas.

Kadangi dėl Rusijos invazijos į Ukrainą infliaciniai procesai taip pat paspartėjo, ECB ėmėsi valdyti infliaciją kaip pagrindinį savo uždavinį. Dėl visų šių, sakyčiau, išskirtinių į vieną vietą susidėjusių aplinkybių, Lietuvos bankams yra prognozuojamas išskirtinis neplanuotas pelnas.

Jei normaliais laikais jų bendras pelnas būdavo apie 300 mln. eurų, tai šiais metais didele dalimi dėl iš ECB mokamų palūkanų, pelnas bus, tikėtina virš 1 mlrd. eurų. Tuo pačiu yra susiformavęs papildomas poreikis finansuoti krašto apsaugos poreikius, kurie yra išaugę dėl tos pačios geopolitinės įtampos. Man atrodo, tam tikrą matymą tiek Lietuvos bankas, tiek Finansų ministerija pristatys artimiausiu metu – kokius sprendinius reikėtų šioje situacijoje pasiūlyti.

– Nelauksite, kol bus uždirbtas tas pelnas? Bankai sako, kad dar neaišku, ar tikrai tiek uždirbs.

– Galima bet kokius sprendinius suformuoti taip, kad jie apimtų tik tai, kas yra netikėta ir neplanuota. Yra pavyzdys Čekijoje, priimtas įstatymas, kuris numato, kad susiformavo panaši situacija ir yra apmokestinamas tik tas pelnas, kuris viršija tam tikrus anksčiau susiformavusius vidurkius.

Panašūs pasiūlymai buvo pateikti ir energetikos sektoriuje, kur matėme, kad yra susiformuojantys netikėti pelnai energetikos įmonėse. Buvo numatytas tam tikras europinis reguliavimas, perteklinio pelno apmokestinimas. Panašų modelį būtų galima taikyti ir šioje konkrečioje situacijoje. Jeigu prognozės neišsipildytų, jokio papildomo įnašo iš bankų nereikėtų.

– Ar įmanoma kaip nors paskatinti fiksuotų palūkanų normų pasiūlą Lietuvoje?

– Kintamų palūkanų sutarčių Lietuvoje yra virš 90 proc. Kai kitose valstybėse didžiąją dalį sudaro fiksuotų palūkanų sutartys. Matyt, reikia vertinti, ar tikrai visais atvejais žmonėms pasiūloma reali alternatyva fiksuoti palūkanų normas.

Paviešinus šią problemą žiniasklaidoje, išties sulaukėme labai daug reakcijų iš visuomenės. Pasakojama labai daug istorijų kuomet ta alternatyva, jei ir yra pateikiama, tai tokia nepatraukli, kad tiesiog akivaizdu, jog niekas nėra suinteresuotas, jog tokios sutartys būtų sudaromos.

Šiuo metu Lietuvos bankas atlieka reguliavimo analizę. Manau, kad pavasario pabaigoje apžvelgsime situaciją ir įvertinsime, ar tam tikri pakeitimai reguliavime galėtų būti. Ar įstatyminiame, ar Lietuvos banko reguliavime, kad tos alternatyvos būtų daugiau.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (34)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar savivaldybės turėtų nustatyti mokestį gyventojams, skirtą priedangų įrengimui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur šiemet atostogausite?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+6 +12 C

+7 +11 C

+7 +12 C

+7 +14 C

+7 +11 C

+8 +12 C

0-7 m/s

0-7 m/s

0-11 m/s