respublika.lt

Didesnis mokestis bankams - ir teisėtas, ir tikrai teisingas

(129)
Publikuota: 2023 kovo 04 11:30:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Redakcijos archyvo, Eltos nuotr.

Seimo socialdemokratai registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo papildomą 5 proc. pelno mokestį kredito įstaigoms padidinti iki 15 proc. Argumentas labai paprastas - dėl šiuo metu esančių milžiniškų palūkanų už paskolas ir mažyčių už indėlius jos be jokio vargo kraunasi viršpelnius, baigdamos galutinai „suėsti" savo klientus. Todėl bent jau su valstybe turėtų pasidalinti, kad ši pinigus perskirstytų viešosioms reikmėms.

 

„Nuo 2022 metų liepos mėnesio Europos Centrinis Bankas 5 kartus kėlė bazinių palūkanų normą. Palūkanos yra pagrindinis kredito įstaigų pajamų šaltinis, todėl toks staigus palūkanų normos kėlimas bankų sektoriuje sukūrė neplanuoto pelno arba viršpelnio situaciją. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus ir finansų ministrė Gintarė Skaistė viešai yra teigę, kad 2023 m. Lietuvos bankų ir kredito įstaigų pelnai gali išaugti net 2 kartus, lyginant su 2022 metais, ir pasiekti beveik 1 mlrd. eurų. Bankų pelnai didėjo jiems nededant didesnių pastangų, dėl išorės veiksnių, o didėjantį bankų pelną suneša Lietuvos žmonės, ypač šeimos pasiėmusios būsto paskolas.

Dėl šių priežasčių racionalu būtų įvesti didesnį mokesčio tarifą bankų ir kredito įstaigų pelnui ir panaudoti surinktas lėšas svarbiausioms valstybės reikmėms - socialinei sanglaudai, švietimui, sveikatos apsaugai, krašto apsaugai ar mažinti valstybės skolą", - dėstoma projekto aiškinamajame rašte.

Šiuo metu įstatyme numatomas papildomas 5 proc. pelno mokesčio tarifas bankams ir kredito įstaigoms jei jų pelnas viršija 2 mln. eurų.

„Siūloma pakeisti įstatyme esantį tarifą ir padidinti jį iki 15 proc. Padidinus tarifą į valstybės biudžetą bus surinkta potencialiai iki 100 mln. eurų įplaukų per metus, esant 2023 m. bankų pelnų rodikliams, kurias bus galima naudoti valstybėms reikmėms", - priduria projekto iniciatoriai.

500 eurų banknotai - nepageidaujami

Įdomu tai, kad komerciniai bankai vis didina įkainius, purtosi didesnių mokesčių, tačiau patys nesistengia, kad klientams būtų patogiau. Pasirodo, nors visi nepadirbti eurai yra teisėta atsiskaitymo priemonė, geriau stengtis išvengti grąžos, atlyginimo, pensijos ar kitos išmokos 500 eurų banknotais. Nes, norėdami juos „iškišti", susidursite su problemomis.

Su tokia problema susidūrė „Vakaro žinių" skaitytoja Agnė. SEB bankomatas jai kaip tik išdavė du banknotus po 500 eurų, tačiau jų nepriėmė nei kavinėse, nei parduotuvėse. Moteris su tais banknotais nuėjo tiesiai į vieną iš SEB banko filialų, pateikė kvitą, įrodantį, jog banknotai išduoti SEB bankomate, ir paprašė juos „pasmulkinti". Agnė girdėjo, jog kiti bankai ima už tokią paslaugą solidžius komisinius, bet paaiškėjo, kad SEB apskritai tokių paslaugų neteikia.

SEB nurodytu telefonu atsiliepusi konsultantė pareiškė, kad „bankas su grynaisiais visai nedirba", todėl ir jokių įkainių nėra: grynuosius tiek priima, tiek išduoda tik bankomatai.

„Jei banknotas tvarkingas, nepažeistas, bankomatas tikrai jį priims", - sakė konsultantė.

Lietuvos banko paaiškinimai

Kodėl 500 eurų banknotai tokie nepageidaujami? Lietuvos bankas dar 2019 m. išplatino pranešimą, kad nuo 2019 m. sausio 26 d., kaip ir kiti euro zonos centriniai bankai, į apyvartą nebeleidžia 500 eurų banknotų, tačiau tokių pinigų turintys gyventojai ir toliau galės jais atsiskaityti.

„500 eurų banknotais santaupas laikantys gyventojai gali būti visiškai ramūs - bet kuriuo metu šio nominalo banknotais jie galės sumokėti už pirkinius ar išsikeisti į kito nominalo pinigus. 500 eurų banknotai Lietuvoje ir visoje euro zonoje toliau neribotą laiką bus teisėta atsiskaitymo priemonė, taigi juos ir toliau galima naudoti prekybos vietose", - 2019-ųjų pranešime cituojamas Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius.

Lietuvos bankas per daugiau kaip ketverius metus nuo euro įvedimo išleido į apyvartą 1,4 mln. vnt. šių banknotų, o tai sudaro tik 4 proc. visų išleistų eurų vertės. Populiariausi Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tebėra 50 ir 20 eurų banknotai, jie sudaro atitinkamai 52 ir 21 proc. visų apyvartoje esančių banknotų.

Sprendimą nebeleisti 500 eurų banknotų Europos Centrinis Bankas priėmė dar 2016 metais. 2019 m. gegužės 28 d. apyvartoje pasirodė paskutiniai naujosios serijos „Europa" 100 ir 200 eurų banknotai.

Turi priimti, bet nepriima

Pasak Lietuvos banko, prekybininkai turi teisę atsisakyti priimti 500 eurų banknotus dėl pateisinamų priežasčių, pvz., jei neturi pakankamai grąžos.

„Todėl perkant mažos vertės prekę (autobuso bilietą ar kavos puodelį) turėtų būti naudojami abiem šalims priimtini nominalai. 500 eurų banknotus į kito nominalo banknotus galima nemokamai iškeisti Lietuvos banko kasose", - skelbia centrinis bankas. Deja, kasos tėra dvi - viena Kaune, Maironio g., kita - Vilniuje, tačiau ir tai ne pačioje daugeliui vilniečių patogiausioje vietoje - Žirmūnų g.

„Šiuos banknotus turėtų priimti ir komerciniai bankai", - iki šiol skelbiama Lietuvos banko tinklalapyje.

Nors prekybininkai turėtų priimti atsiskaitymui visų nominalų eurų banknotus, tačiau dažniausiai teisinasi ne tik tuo, kad neturi grąžos iš stambių banknotų, bet ir kad nėra įsitikinę dėl jų tikrumo, mat nebe visos banknotų tikrinimo aparatų programinės įrangos atpažįsta 500 eurų banknotus.

Komentuoja buvęs Lietuvos banko valdybos narys, diplomatas, matematikas prof. habil. dr. Vaidievutis GERALAVIČIUS:


„Reikia pradėti nuo to, kad Lietuvoje egzistuoja bankų oligopolija. Monopolija pavadinti negalima, bet oligopolija - tikrai. Mat du bankai valdo praktiškai daugiau nei 70 proc. rinkos. Vienas, kaip sakoma, yra pusiau bankas („Luminor"), kiti - tik desertas. Kai yra oligopolija, aišku, dėl kainų susitariama. Net jei jie tai daro nesąmoningai.

Aš kažkada buvau matematikas, todėl domėjausi kai kuriais ekonominiais modeliais. Matematikoje yra nesunkiai įrodoma, kad jei yra mažiau nei 4 paslaugos ar produkcijos tiekėjai, jie nori nenori kainas suderina. Nebūtina tam susitikti prie bokalo alaus. Ir nebūtinai jie pažeidžia Konkurencijos įstatymą", - dėstė V.Geralavičius.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad kitose šalyse paskolų palūkanos yra mažesnės.

„Ir tai viską pasako. Ten yra konkurencija, todėl bankai priversti palūkanas mažinti. Pas mus - ne. O už indėlius praktiškai nieko nemoka. Tad akivaizdu, kad Lietuvoje bankams gerai ir taip, jie iš esmės gauna oligopolinį pelną.

Kai toks gaunamas, papildomas mokestis bankams nėra nusikaltimas. Ir visai protinga jį įvesti. Žinau, kad, jeigu tai išspausdinsite, bankai man tikriausiai pagrasins, kad pakars ant artimiausios šakos. Bet toks yra gyvenimas, toks mokestis nebūtų jokia katastrofa. Ne vienoje šalyje monopolinėse ar oligopolinėse šakose mokesčiai yra didesni nei įprasti. Todėl aš tikrai pasisakyčiau už", - neslėpė V.Geralavičius.

Jis priminė, kad maždaug prieš dešimtmetį bankai pelno mokesčio iš viso beveik nemokėdavo, nes jiems būdavo taikomos įvairiausios lengvatos. Ir tik ne per seniausiai pradėjo mokėti kaip visi. Negana to, jie turi teisę daryti atidėjinius - jei turi „blogų" paskolų. Nuo atidėjinių pelno mokestis irgi nemokamas.

„Papildomas mokestis yra normalu, nes Lietuvos bankas neturi jokių svertų pasiekti, kad kredito įstaigos sumažintų paskolų ar padidintų indėlių palūkanas. Įvairių svertų turi tik išimtinais atvejais, kaip buvo su „Snoru" ar Ūkio banku."

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
65
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (129)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar savivaldybės turėtų nustatyti mokestį gyventojams, skirtą priedangų įrengimui?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur šiemet atostogausite?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+6 +12 C

+7 +11 C

+7 +12 C

+7 +14 C

+7 +11 C

+8 +12 C

0-7 m/s

0-7 m/s

0-11 m/s