respublika.lt

Apžvalga: 7 mokesčių reformoje numatyti socialinio draudimo pakeitimai

(27)
Publikuota: 2023 kovo 22 11:29:00, Edgaras Savickas, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi „Utenos trikotažo“ nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užregistruotuose Valstybinio socialinio draudimo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymų projektuose galima rasti septynis pakeitimus, kurie paveiktų dirbančiuosius savarankiškai ir nedarbo išmokų gavėjus.

 

Nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma (1) nustatyti, jog nuo 2025 m. sausio 1 d. individualia veikla užsiimantys asmenys, šeimynų dalyviai, bei fiziniai asmenys, užsiimantys individualia žemės ūkio veikla (kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis) bei mažųjų bendrijų nariai, gaunantys pajamas pagal su mažąja bendrija sudarytas civilines (paslaugų) sutartis, socialinio draudimo įmokas (ligos, motinystės, nedarbo, pensijų) moka nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų.

Suvienodinus savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazes būtų įgyvendintas įmokų mokėtojų (tarp savarankiškai dirbančių asmenų) lygybės principas. Prognozuojama, kad bazių suvienodinimas paliestų apie 5 tūkst. asmenų.

Siūloma (2) nustatyti, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) suma.

Nustačius, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų „lubos“ sieks 60 VDU, būtų sumažintas pajamų atotrūkis tarp savarankiškai dirbančių asmenų ir likusių dirbančiųjų, kadangi šiuo metu pagal darbo sutartį ar jai prilygintą sutartį dirbančiam apdraustajam socialinio draudimo įmokoms (išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas) taikomos 60 VDU „lubos“. Tokiu būdu savarankiškai dirbantys asmenys taip pat galės užsitikrinti ir didesnes socialinio draudimo garantijas. „Lubų“ padidinimas paliestų apie 2 tūkst. asmenų.

Siūloma (3) nustatyti, kad verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas moka ne už verslo liudijimo galiojimo laikotarpio veiklos vykdymo kalendorines dienas, bet už verslo liudijimo galiojimo laikotarpio visą kalendorinį mėnesį.

Ministerija pastebi, kad 2022 metų viduryje priėmus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, liko nesuderintos šio įstatymo nuostatos dėl individualia žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų bei ūkininkų ir jų partnerių. Todėl siekiant pašalinti likusius neatitikimus tikslinama (4) ūkininkų ir jų partnerių sąvoka.

Siekiant plėsti nedarbo draudimo sistemos aprėptį, Nedarbo socialinio draudimo įstatyme siūloma (5) nustatyti, kad bedarbis iki bedarbio statuso įgijimo dienos turi būti įgijęs ne mažesnį kaip 9 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.

Tuo metu siekiant padidinti mažiausias nedarbo draudimo išmokas gaunančių asmenų pajamas bei nedarbo draudimo išmokų „lubų“ ir siūlomų „grindų“ balanso, siūloma (6), kad kiekvienu nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiu mokama nedarbo draudimo išmoka negali būti didesnė kaip 65 proc. VDU, bet ne mažesnė už 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius.

Atsižvelgiant į tai, kad naujai į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami asmenys turi galimybes paprasčiau ir greičiau nutraukti vykdomą veiklą bei siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui išmokomis, siūlomi (7) keli apribojimai.

Pirma, naujai į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami asmenys teisę į nedarbo draudimo išmoką įgyja įsiregistravę Užimtumo tarnyboje bei gavę bedarbio statusą, jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie iki bedarbio statuso įgijimo dienos turi ne mažesnį kaip 9 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių, per kurį yra sumokėję nedarbo draudimo įmokas nuo ne mažesnės nei 9 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžių sumos.

Antra, teisę į nedarbo draudimo išmoką turintiems naujai į nedarbo socialinio draudimo sistemą įtraukiamiems asmenims nedarbo draudimo išmoka būtų mokama bedarbio statuso galiojimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė ilginama vienu mėnesiu už kiekvieną kitą mokestinį laikotarpį (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), jeigu nedarbo socialinio draudimo įmokos už tą mokestinį laikotarpį sumokėtos nuo ne mažesnės nei 12 MMA dydžių sumos. Nedarbo draudimo išmokos trukmė negali būti ilgesnė nei 9 mėnesiai.

Trečia, skaičiuojant įmokų mokėjimo laikotarpį naujos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmei nustatyti būtų neįskaitomi tie laikotarpiai, pagal kuriuos jau buvo nustatyta anksčiau mokėtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė.

Ketvirta, naujai į nedarbo draudimo sistemą įtrauktiems asmenims, įgijusiems teisę į nedarbo draudimo išmoką, būtų mokama įstatyme nustatyto dydžio išmoka.

Atsižvelgiant į savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo specifiką bei į tai, kad, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, valstybinio socialinio draudimo įmokos yra prilyginamos mokesčiams, kuriuos keičiantys teisės aktai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, siūloma nustatyti, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektuose siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimams, susijusiems su minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų pakeitimais, siūloma nustatyti ankstesnę įsigaliojimo datą – 2024 m. sausio 1 d.

2021 metais nedarbo draudimu nedraustų, tačiau mokėjusių įmokas kitoms socialinio draudimo rūšims savarankiškai dirbančių asmenų skaičius siekė 115 tūkst. Iš jų 55,4 tūkst. asmenų tuo pat metu turėjo ir darbo santykius. Naujai į nedarbo draudimo sistemą bus įtraukta apie 60 tūkst. tik savarankiška veikla užsiimančių asmenų, o likusi dalis šioje sistemoje dalyvaus kaip dirbantys keliose darbovietėse ar veiklose.

Poveikis biudžetui

Nustačius, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų „lubos“ sieks 60 VDU, papildomai būtų surinkta 8 mln. Eur. valstybinio socialinio draudimo įmokų. Papildomai dėl savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazių suvienodinimo būtų surinkta 6,5 mln. Eur.

Dėl minimalaus stažo nedarbo socialinio draudimo išmokai gauti trumpinimo iki 9 mėn. per paskutinius 30 mėn. papildomas lėšų poreikis metams sudarytų apie 18 mln. Eur.

Dėl minimalios nedarbo socialinio draudimo išmokos didinimo iki 5 BSI papildomas lėšų poreikis metams būtų 0,5 mln. Eur. Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimalaus dydžio pakeitimo į 65 proc. VDU dydžio, papildomas lėšų poreikis metams būtų 1,1 mln. Eur.

Dėl naujų savarankiškai dirbančių asmenų grupių įtraukimo į nedarbo socialinį draudimą, papildomos socialinio nedarbo socialinio draudimo įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą per metus sudarytų apie 9,8 mln. Eur.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
2
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (27)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar pasirašinėjate peticijas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +17 C

+12 +20 C

+13 +20 C

+18 +22 C

+23 +27 C

+23 +27 C

0-4 m/s

0-4 m/s

0-3 m/s