Žurnalistų etikos inspektorių siūloma pervadinti Medijų ombudsmenu

Tai numatančius Visuomenės informavimo ir kitų įstatymų pakeitimų projektus įregistravo Seimo Kultūros komiteto nariai. 

Jei Seimas pritartų, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pavadinimas būtų pakeistas į Medijų ombudsmeno tarnybą. 

Tikimasi, kad tokie pokyčiai geriau atspindės institucijos veiklą ir jos funkcijas. Anot iniciatorių, dabartinis pavadinimas prarado aktualumą, sukelia neaiškumų dėl kompetencijų atribojimo.

„Žurnalistų etikos inspektoriaus (…) kompetencija ir veiklos sritys nuolat plėtėsi ir šiuo metu apima visas žiniasklaidos formas. Dabartinis institucijos pavadinimas neretai klaidina, nes neturi nieko bendra su žurnalistų etika. Todėl gaunamus suinteresuotų asmenų kreipimusis dėl žurnalistų etikos vertinimo pagal kompetenciją tarnyba persiunčia Visuomenės informavimo etikos komisijai. Šios painiavos būtų išvengta pakeitus Žurnalistų etikos inspektoriaus pavadinimą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte. 

Jame taip pat pažymima, kad poreikis keisti institucijos pavadinimą buvo aptartas su viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijančiomis organizacijomis. Kaip nurodo projekto autoriai, naujam pavadinimui neprieštaravo ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Beje, Medijų ombudsmeno pareigybės pavadinimas ir funkcijos yra istoriškai susiklostę Šiaurės Europos šalyse, o tarptautiniu lygmeniu veikia Medijų ombudsmenų asociacija.

Siūlo numatyti taikų ginčo sprendimą 

Minėtomis įstatymo pataisomis siūloma ne tik keisti institucijos pavadinimą, bet taip pat reglamentuoti taikų ginčo išsprendimą. 

Jei parlamentarai pritartų, atsirastų galimybė nutraukti skundo tyrimą, jei tarpininkaujant Medijų ombudsmenui, reikalavimai įvykdomi gera valia ir pareiškėjas raštu praneštų ombudsmenui apie skundo atsisakymą. 

„Žurnalistų etikos inspektorius, gavęs skundą, visada įvertina galimybę kilusį ginčą išspręsti taikiai. Tarpininkaujant inspektoriui vis dažniau pavyksta efektyviai pasiekti abi ginčo šalis tenkinantį rezultatą. Tai įvyksta tuomet, kai viešosios informacijos rengėjas sutinka su padarytu pažeidimu, jį pašalina (pavyzdžiui, paneigia, patikslina viešai paskelbtą informaciją, nuasmenina ar panaikina tam tikrus duomenis, ištaiso kitas paskleistos informacijos klaidas), o pareiškėjui to pakanka ir jis nesiekia nubaudimo ar kitokio poveikio priemonių taikymo. Iš to kyla poreikis Visuomenės informavimo įstatyme reglamentuoti taikų ginčo išsprendimą“, – sako projekto autoriai. 

Tikimasi, kad toks reguliavimas leis sutaupyti laiką, išteklius bei išvengti teisminio bylinėjimosi. 

Taikus ginčo išsprendimas, pasiektas tarpininkaujant Žurnalistų etikos inspektoriui, šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme nėra reglamentuotas. 

Beje, Medijų ombudsmenas galės atsisakyti nagrinėti skundą, jei dėl jame keliamo klausimo yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Įstatyme taip pat siūloma numatyti, kad Medijų ombudsmenas pateiktų Seimui analitinę apžvalgą kasmet, kartu su metine veiklos ataskaita. Tikimasi, kad tai padės geriau ir laiku reaguoti į aktualias visuomenės informavimo problemas ir pasiūlyti jų sprendimo būdus.

Šiuo metu Žurnalistų etikos inspektorius analitinę apžvalgą – visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtros gaires – rengia ir skelbia kas dveji metai. 

„Tokiu būdu teikiamos analitinės įžvalgos neretai būna nebeaktualios, laiku neatliepiančios į aktualius visuomenės informavimo lauko iššūkius, ypač geopolitiniame kontekste. Viešojo intereso labui būtų tikslinga, jog analitines įžvalgos būtų pateiktos dažniau, t. y., kasmet kartu su veiklos ataskaita“, – teigiama aiškinamajame rašte. 

ELTA primena, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus pareigybė įsteigta 1996 metais, priėmus pirmosios redakcijos Visuomenės informavimo įstatymą.

Žurnalistų etikos inspektorius yra nepriklausomas valstybės pareigūnas. Jis nagrinėja gyventojų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos garbės ir orumo, dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo. Jis taip pat prižiūri, kaip informuojant visuomenę laikomasi visuomenės informavimo principų ir žmogaus teisių apsaugos reikalavimų.

Žurnalistų etikos inspektorių 5 metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, vienijačios viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus.

Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas įgyvendinti padeda 2006 metais funkcionuoti pradėjusi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Šių metų birželio mėnesį Seimas Žurnalistų etikos inspektoriumi paskyrė buvusį Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininką Dainių Radzevičių. Jis šiose pareigose pakeitė dvi kadencijas dirbusią Gražiną Ramanauskaitę.