Žmonės nebetiki teisingumu

Seimo narė Ligita Girskienė stebisi tokiu sprendimu ir ketina jį skųsti. Politikė pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje neapykanta skleidžiama vis dažniau, o žmonės nebetiki teisingumu ir tampa abejingais.

Ligita Girskienė buvo viena iš pareiškėjų, parašiusių skundą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A.Ramanausko pasisakymų. Tuomet laidoje su Vytautu Sinica buvo kalbama apie rusiškus filmus žiūrinčių ir rusišką muziką klausančių žmonių šaudymą ir jų vaikų paėmimą. Gavusi atsakymą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, L.Girskienė liko nesupratusi, kuo remiantis toks sprendimas priimtas.

- Ketinate skųsti sprendimą? - „Vakaro žinios" paklausė Seimo narės L.Girskienės.

- Esu pareiškėja ir turiu teisę šį sprendimą skųsti.

Keista, kad po metų gavau tik kelių sakinių raštą ir neaiškūs ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai. Turime panašių atvejų. Kad ir Petro Gražulio atvejis, kai jis negražiai pasisakė apie LGBT, Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai apie žydus. O A.Ramanauskas ragina žudyti žmones pagal tautybę. Kuo šie trys atvejai skiriasi? Aš asmeniškai skirtumo nematau.

Beje, kai prieš metus buvau apklausiama policijoje kaip pareiškėja, tyrėja buvo labai susijaudinusi ir užsiminė tiesiogiai, kad visi patiria didelį spaudimą dėl šio ikiteisminio tyrimo. Tad kyla visokių minčių...

- Tai ne pirmas kartas kai frazės apie žudymą nesulaukia atsako. Arūnas Valinskas eteryje sakė, kad šaudyti reikėtų tokius kaip Valdemaras Tomaševskis...

- Aš nebesuprantu, kur link judame... Labai jaučiasi, kad sprendimai institucijose skiriasi pagal tai, kas pasako panašius žodžius. Nelabai galiu paaiškinti, kas tai yra. Bet vyksta negeri dalykai. Žmonių teisės neužtikrinamos vienodai.

Pavyzdžiui, netgi aš, kaip politikė, esu išvadinta įvairiais žodžiais. Bandžiau kreiptis į policiją, bet buvo pasakyta, kad politiko kritikos ribos yra daug platesnės. Gali vadinti ir kekšėmis, ir žiurkėmis, ir visokiais baisiais žodžiais. Ir nė karto ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Kur yra ribos? Ar jau jokių ribų nebėra ir vieni kitus galime vadinti kaip tik sugalvojame ir raginti žudyti?

Juk kažkas gali atsiliepti į tą raginimą. Žmonių yra visokių... Pavyzdžiui, aš buvau pateikusi siūlymą, kad Šaulių sąjungos nariams įsigyjant ginklą būtų pritaikoma GPM lengvata. Socialiniuose tinkluose tuojau pasklido neteisinga informacija, neva aš prisidedu prie Lauryno Kasčiūno pasisakymų apie nelojalių piliečių žudymą. Nežinia, kas žmogui gali „šauti į galvą". Jis gali ateiti ir tai įgyvendinti.

Patikėkite, Seimo nariai gauna laiškų su įvairiausiais grasinimais papjauti, nužudyti, iššaudyti ir pan. Visko yra buvę. Kreipėmės ir į policiją, bet reakcijos nelabai buvo.

- L.Kasčiūno pasisakymai taip pat policijoje nebuvo įvertinti kaip nusikalstami. Tokiu būdu šie pasisakymai tarsi legalizuojami?

- Taip išeina. Nebegresia jokia baudžiamojo atsakomybė. Kam mums tas baudžiamasis kodeksas ir jo nuostatos, kam kalbėti apie žmogaus orumą, jeigu atsakomybės niekas už tai nesulaukia.

- Girdėjome frazes, kad trečdalį Lietuvos reikia ištremti, apie rusišką muziką klausančių žmonių šaudymą, nelojalių piliečių žudymą. Kokią atmosferą visuomenėje tai kuria?

- Mes tarsi turime dvi Lietuvas: vieną Vilniaus burbulo Lietuvą, kuri nori diktuoti sąlygas ir diktuoja visose srityse. Ji aprūpinta finansiškai. O kita Lietuva - tie, kurie bando apie tai kalbėti, bet jie padaromi vatnikais, nelojaliais piliečiais, nors dirba, moka mokesčius, augina vaikus, kuria pridėtinę vertę Lietuvai.

Keli žmonės, pajutę galią dėl nebaudžiamumo, daro ką nori, įsivaizduoja, esantys Lietuvos karaliais ir elgiasi su Lietuvos piliečiais kaip nori.

- Kiek toks priešų ieškojimas tarp savų šiandien reikalingas, kai kalbama apie karo grėsmę? Tai laikas, kai reikėtų vienytis, o ne skaldytis.

- Tiesa sakant, kai sužinojau, kad tarp konservatorių buvo KGB agentas, man pasidarė bloga. Kiek tokių mes turime partijose, galbūt net teisėsaugos struktūrose? Kartais atrodo, kad tas susiskaldymas yra tyčia propaguojamas, kad atėjus tokiai bėdai kaip karas, mes negalėtume susivienyti ir atlaikyti puolimo.

- Tuo tarpu prieš kelias Šilutės rajono gyventojui, socialiniame tinkle „Facebook" parašiusiam seksualines mažumas diskriminuoti skatinantį komentarą, teismas apribojo laisvę ir įpareigojo dalyvauti elgesio pataisos programoje. Yra visuomenėje grupių, kurių negalima kritikuoti, bet apie nelojalių piliečių žudymą galima kalbėti nebaudžiamai?

- Taip. Yra grupė žmonių, kurie jaučiasi nebaudžiami. Jie tapatina save su Lietuvos elitu ir galvoja, kad gali daryti viską. Tikrasis elitas tyli, nes mato, kaip susidorojama su žmonėmis, kurie turi kitokią nuomonę. Matėme, kaip politologė Ainė Ramonaitė pabandė pasisakyti kitaip, nei dauguma įtakotukų. Nežinau, kaip ji šiuo metu gyvena, bet įtariu, kad problemų kilo darbe ir kitose sferose. Tad tikrasis elitas tyli, nes nenori prarasti darbo vietų.

Tie, kurie minta įvairių fondų pinigais, elgiasi kaip gauja. Jie įsivaizduoja, kad yra nebaudžiami ir galintys diktuoti sąlygas visai Lietuvai.

- Iš tiesų Lietuvoje labai mažai žmonių linkę kreiptis į teisėsaugą, parengti skundą. Kai ikiteisminiai tyrimai nutraukiami, tokių pilietiškų žmonių tik mažėja?

- Prieš daug metų ir aš turėjau iškalbingą atvejį. Klaipėdoje mane apspardė kažkoks vyras - žmonės matė. Jis plėšė skelbimus, aš jį sudrausminau ir už tai jis man spyrė. Tai matė praeiviai, o kai paprašiau palaukti, kol atvyks policija ir paliudyti, visi tie žmonės išsiskirstė.

Niekas nenori papildomų bėdų kaip važinėti į apklausas, duoti parodymus ir dalyvauti procese. Nes žino, kad gali sulaukti keršto. Kaip man advokatai buvo prigrasinę, kad sulauksiu bylos už „Grigeo" įmonės reputacijos žeminimą vien todėl, kad kažkur paminėjau įmonės pavadinimą. Žmonės, matydami, kad teisybės nėra, darosi abejingi.

Per paskutinį dešimtmetį labai galima buvo pajusti, kad žmonės nebepasitiki teisėsaugos institucijomis. Tai parodė ir „čekiukų" istorijos, kai vieniems buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė, kiti sugebėjo grąžinti pinigus, nesulaukti atsakomybės ir toliau užimti aukštas pozicijas. Matant tokį teisingumą, nieko nebesinori.

Ir aš dėl skundo prieš A.Ramanauską sulaukiau visokių komentarų. Stengiuosi į juos nebekreipti dėmesio. Bet tai tikrai yra nenormalu.