Vilniuje prisimintas grėsmingas branduolinių bandymų „palikimas“

Kazachstano ambasadoriaus Timuro Urazajevo teigimu, 1991 metais realizuotas sprendimas - uždaryti Semipalatinsko branduolinių bandymų poligoną - buvo ne tik visam regionui svarbus istorinis įvykis, nes vos ne centrinėje šalies dalyje įrengtas poligonas darė neigiamą poveikį aplinkiniams regionams bei jų gyventojams. Kartu jis tapo beprecedenčiu veiksmu, leidusiu Kazachstanui tapti pripažintu pasaulinio antibranduolinio judėjimo lyderiu. Savanoriškai atsisakęs ketvirto pagal dydį branduolinės ginkluotės arsenalo pasaulyje, Kazachstanas sąmoningai pasirinko taikos, saugumo ir pasitikėjimo kelią.

Savo pasisakyme ambasadorius pažymėjo, kad šių metų lapkritį Kazachstanas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje vėl pristatys rezoliuciją „Dėl branduolinio ginklo padarinių likvidavimo", kuria siekiama atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į ilgalaikes branduolinių bandymų pasekmes žmonių sveikatai, aplinkai ir pasaulio saugumui.

Tokia pačia dvasia parengta ir rezoliucija „Tarptautinis bendradarbiavimas ir veiksmų koordinavimas atkuriant bei vystant Kazachstano Semipalatinsko regioną", kurią Kazachstanas planuoja pristatyti kitais metais, tikėdamasis plataus, solidaraus tarptautinių partnerių, įskaitant Lietuvą, palaikymo.

Viena iš naujų Kazachstano iniciatyvų - kvietimas sukurti Tarptautinį patikėtinių valdomą fondą, kuris galėtų tapti veiksmingu įrankiu teikiant pagalbą ir reabilitaciją branduolinių bandymų paveiktiems žmonėms. Šiandien, kai pasaulyje milžiniškos lėšos skiriamos kariniams tikslams, Kazachstanas pabrėžia būtinybę investuoti į žmonių sveikatą, saugumą ir gerovę.

Šalis nuosekliai laikosi prisiimtų įsipareigojimų branduoliniam nusiginklavimui, aktyviai bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis, TATENA ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, taip aktyviai prisidėdamas prie pasaulinės branduolinių ginklų neplatinimo sistemos stiprinimo.

Subyrėjus Sovietų Sąjungai, respublikoje liko daugiau negu 100 stacionariai paleidžiamų raketų ir apie 1400 branduolinių galvučių. Taip pat Kazachstano teritorijoje buvo dislokuoti 40 strateginių bombonešių Tu-95MS ir 240 sparnuotųjų branduolinių raketų. Visi jie buvo išvežti ir utilizuoti, tačiau liko branduolinės atliekos, užteršta teritorija ir nukentėję regiono gyventojai.

Diskusijos metu ypatingas dėmesys buvo skirtas ilgalaikėms neigiamoms ekologinėms branduolinių bandymų pasekmėms, toms teritorijoms, įskaitant ir Kazachstaną, kuriuose jie buvo atliekami. Problemą plačiai savo pranešime „Branduolinis palikimas - karinių branduolinių programų aplinkosauginės pasekmės Rusijoje ir Kazachstane" nušvietė tarptautinės aplinkosaugos organizacijos „Bellona" ekspertas Aleksandras Nikitinas.

Jis patikslino, kad labai svarbi užduotis yra ne tik sovietinio branduolinio palikimo - paskendusių ar paskandintų atominių povandeninių laivų, panaudoto branduolinio kuro kapaviečių ir t.t., likvidavimas, bet ir visuomenės informavimas apie šias, tiksinčias ir pavojų ateities kartoms keliančias „laiko bombas". Specialistas neslėpė, kad bendrą prastą situaciją dar labiau blogina pasauliniai geopolitiniai įvykiai, tačiau patikino, kad, suprantant užduoties svarbą, šia linkme dirbama ir toliau.

Branduolinės energetikos eksperto Jurijus Sergejevo pranešimo tema „Dabartinė tarptautinė situacija branduolinio nusiginklavimo ir neplatinimo srityje", buvo kaip niekada aktuali šių dienų realijų bei augančios karinės eskalacijos, grasinančios pereiti į atvirą branduolinį didžiųjų pasaulio valstybių susidūrimą, fone. J.Sergejevas pabrėžė, kad pirmą kartą pasaulio istorija įvairių konfliktų šalys sąmoningai atakuoja kitos pusės atomines elektrines bei branduolinius objektus, kas gali turėti toli siekiančių neigiamų pasekmių. Taip pat jis priminė, kad kažkada Europą palikę JAV, vienos didžiausių branduolinių valstybių, atominiai ginklai vėl grįžta į Senąjį Pasaulį.

„Bet kokios naujos iniciatyvos branduolinio nusiginklavimo ir neplatinimo srityje iš teigiamą patirtį šioje srityje turinčių šalių, pavyzdžiui, Kazachstano, gali būti tik sveikintinos. Siekiant, kad branduolinė eskalacija netaptų nauja norma, jos nepriimtinumo klausimas turi nuolat likti pasaulinės visuomenės dėmesio centre", - pažymėjo J.Sergejevas.

Gediminas Sereika, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Ginklų kontrolės skyriaus vadovas, pabrėžė Kazachstano tarptautinių iniciatyvų svarbą ir patvirtino Lietuvos suinteresuotumą patirties mainais bei branduolinio neplatinimo režimo stiprinimu.

Renginyje dalyvavęs politologas, profesorius Algis Krupavičius atkreipė dėmesį į tai, jog skiriasi šiapus ir anapus Atlanto gyvenančių žmonių požiūris į atominį ginklą. Remiantis apklausų duomenimis, europiečiai, pasak jo, pasisako už Europą be atominių ginklų, kai tuo pat metu JAV gyventojai nori, kad jų šalis ir toliau išliktų branduoline valstybe.

Dimisijos pulkininkas, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Strateginio prognozavimo skyriaus Išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Ignas Stankovičius pabrėžė, kad viena pagrindinių modernaus pasaulio problemų yra tarptautinių susitarimų, įskaitant ir branduolinėje srityje, nesilaikymas. Pasak jo, vyriausybės daugiau dėmesio turėtų skirti ne naujų taisyklių ar ribojimų kūrimui, o tam, kad suvienytų jėgas ir bendromis pastangomis pasiektų jau galiojančių susitarimų laikymąsi.

Renginyje taip pat dalyvavo Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Simonas Gentvilas, Kazachstano garbės konsulas Albertas Milinis, garbės svečias Benediktas Petrauskas, Valstybinės atominės energetikos saugos Branduolinių medžiagų kontrolės ir fizinės saugos skyriaus viršininkas Renaldas Sabas, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Tęsiant apskritojo stalo temą Lietuvos Seime buvo atidaryta fotografijų paroda „Branduolinės ginkluotės neplatinimas ir nusiginklavimas: Kazachstano kelias", skirta Kazachstano apie antibranduolinės politikos istorijai.

Per parodos atidarymą parlamentinės draugystės grupės vadovas J.Sabatauskas pažymėjo, kad Kazachstano vadovybės antibranduolinė politika nusipelno ypatingo tarptautinės bendruomenės dėmesio, kaip ir atvira Astanos politika kovojant su „šaltojo karo", politinių stalinistinio laikotarpio represijų palikimu bei rūpinantis šio istorijos laikotarpio aukų reabilitacija. Daugiau negu 20 fotoreprodukcijų, pasakojančių apie Semipalatinsko branduolinį poligoną ir neigiamas bandymų pasekmes, centrinėje Lietuvos Seimo salėje bus galima apžiūrėti iki rugsėjo 22 d.

Kazachstano indėlis į pasaulinio branduolinio saugumo užtikrinimą

• Semipalatinsko branduolinį poligoną sovietų valdžia Kazachstane įkūrė 1946 m. lapkritį Tai buvo pirmasis ir didžiausias branduolinis poligonas visoje SSRS.

• 1949 m. rugpjūčio 29 d. Semipalatinsko poligone buvo atliktas pirmasis sovietinis branduolinis bandymas.

• Daugiau nei per keturis dešimtmečius sovietų valdžia šiame poligone atliko 468 branduolinius bandymus. Bendras sprogimų, vykdytų nuo 1949 iki 1963 m. suminė galia 2500 kartų viršijo ant Hirosimos numestos atominės bombos galią.

• Dėl šių, atmosferoje ir po žeme vykdytų bandymų Kazachstane daugiau nei 1,3 mln. žmonių tapo radioaktyvių kritulių aukomis, buvo užterštos didžiulės teritorijos Semipalatinske ir aplinkiniuose regionuose.

• 1989 m. Buvo įkurtas antibranduolinis judėjimas „Semipalatinskas-Nevadą", kuris savo tikslu paskelbė kovą su branduolinių ginklų bandymais tiek Kazachstane, tiek visame pasaulyje.

• Pirmojo Kazachstano Respublikos prezidento Nursultano Nazarbajevo įsaku 1991 m. rugpjūčio 29 d. Semipalatinsko bandymų poligonas buvo uždarytas. 1992 m. Buvo įkurtas Nacionalinis Kazachstano nacionalinis branduolinis centras, kuriam buvo pavesta likviduoti branduolinių ginklų saugojimo infrastruktūrą ir užkardyti branduolinių ginklų naudojimą bei teikti mokslinę ir techninę paramą Kazachstano vyriausybei taikaus atomo panaudojimo ir atominės energetikos vystymo srityje.

1992 m. Kazachstanas ratifikavo susitarimą dėl strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo (START-1) 1996 m. rugsėjį visos 104 Kazachstano turėtos tarpkontinentinės balistinės raketos buvo saugiai išvežtos į Rusiją ir sunaikino trimis metais anksčiau, negu buvo numatyta sutartyje. Taigi Kazachstanas savanoriškai atsisakė savo branduolinio arsenalo.

• 1993 m. gruodžio 13 d. Kazachstanas pasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį ir netrukus tapo Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) nariu.

• Kazachstanas buvo vienas iš pirmųjų, kuris 1996 m. pasirašė išsamų Branduolinių bandymų draudimo susitarimą, o vėliau jį ratifikavo 2001 m.

• Per 1996-2000 m. Semipalatinsko branduoliniame poligone buvo visiškai uždarytos 181 stulmas ir 13 gręžinių.

• 2010 m. balandį buvęs JT generalinis sekretorius Pan Gi Munas apsilankė Semipalatinsko poligone ir paragino pasaulio bendruomenę stabdyti branduolinius bandymus.