Vieni nori Vilniuje metro, kiti - tramvajaus

Todėl Seimo narys Tomas Tomilinas vėl atgaivina ir kelia socialiniuose tinkluose idėją, jog Vilniui tiesiog gyvybiškai būtinas metropolitenas.

Ne tramvajus, bet būtent požeminis transportas. Ar tokia vis keliama idėja šįkart sulauks palaikymo?

Vizijos

Planuojama, jog Vilniaus metro, po žeme apraizgęs visą miestą, būtų apie 800 km ilgio. Kur būtų jo pradžia? Ogi ten, kur „Rail Baltica" geležinkelio atkarpa, jungsianti Kauną su Vilniumi, pasiektų Pilaitės mikrorajoną.

Čia „Rail Baltica" geležinkelio vėžę pakeistų metro vėžė ir keleiviai, sėdę į metro Pilaitėje, lengvai pasiektų Vilniaus centrą bei kitus mikrorajonus. Pavyzdžiui, iš Pilaitės pasiektų T.Narbuto gatvę ir Konstitucijos prospektą.

Metro tinklas žiedais bei jų atkarpomis po žeme apjuostų ir apraizgytų visą sostinę. Pirmasis metro etapas sujungtų Pilaitę su senamiesčiu, antrasis - senamiestį su Antakalniu, trečiasis - Antakalnį su Fabijoniškėmis, Pašilaičiais ir t.t.

O tarpmiestiniai traukiniai, važiuosiantys „Rail Baltica" ruožu Kaunas-Vilnius, Pilaitėje būtų integruoti į Vilniaus transporto sistemą. Lygiai taip pat kaip Berlyne veikia S-Bahn sistema, jungianti Vokietijos sostinės metropoliteną su šalies geležinkeliais.

Plano rengėjai netgi mąsto, jog dalis metro galėtų būti ir ant žemės. Pavyzdžiui, Pilaitėje ir Viršuliškėse.

Finansinis pavojus

Kita vertus, esama pavojaus, jog pakoregavus „Rail Baltica" projektą, sutriktų jo europinis finansavimas.

Pirmosios „Rail Baltica" projekto dalies įgyvendinimui Europos Sąjunga skyrė Lietuvai apie 4 mlrd. Eur.

Tad ar idėja statyti Vilniuje metro ir dėl to atitinkamai pakoreguoti „Rail Baltica" II etapą „Kaunas-Vilnius", aplenkiant Lentvarį, nesutrikdys ES finansavimo?

„Rail Baltica" geležinkelis, kurio ilgis - apie 950 km, iki 2030 m. turi sujungti Varšuvą, Kauną, Rygą ir Taliną. O iš čia - keltu Helsinkį.

Pabaigus I etapą, prasidėtų II etapas, kurio metu „Rail Baltica" atkarpa sujungtų Kauną su Vilniumi. Tai kainuotų 4,59 mlrd. Eur, kurių didesnę dalį vėlgi tikimasi gauti iš ES.

Tačiau, jei lietuviai pakoreguos „Rail Baltica" Kaunas-Vilnius atkarpą, aplenkdami Lentvario „alkūnę", atkarpa sutrumpės 12-20 km. Keleiviams tai patiktų, bet ar šis projekto pakeitimas patiks Briuseliui?

Juk atsimename, kiek buvo biurokratinių svarstymų, kai Lietuva pasiūlė pakoreguoti jau paruoštą „Rail Baltica" planą taip, kad europinė vėžė pasiektų ne tik Kauną, bet ir Lietuvos sostinę.

O kas bus, jei dar viena nauja „Rail Baltica" plano korekcijos idėja, kaip baiminasi kai kurie internautai, nužudys visą „Rail Baltica" II etapą, nes ES atsisakys pakeitimą finansuoti?

T.Tomilinas nebijo

„Žinokite, - sakė T.TOMILINAS, - kad mes kalbame apie labai tolimus laikus, nes II „Rail Baltica" statybos etapas bus po 2030-ųjų metų. Dar nėra ES biudžeto tiems metams patvirtinto. Mes patys tiesiog turime aktyviau veikti ir viskas priklauso nuo mūsų, nes dar nieko nesame dėl to II etapo ES įsipareigoję, kadangi jam įgyvendinti dar negavome ES pinigų. Mes tiesiog dar planuojame, darome projektą, deramės dėl pinigų - čia viskas dar priklauso tik nuo mūsų."

- Vilniečiai, išvarginti automobilių spūsčių, be abejo, metropoliteno idėjai pritartų. O ar daug yra jus palaikančių funkcionierių?

- Aš esu per dvejus metus tą metropoliteno idėją išdėstęs dviem susisiekimo ministrams, tai būtų Vyriausybės sprendimas, o Vilniaus savivaldybė čia mažai ką gali padaryti, nes čia bus valstybinis projektas, kurį dar reikės koreguoti. Paskui Vilniaus savivaldybė galės prie to projekto prisijungti. Bet aš matau, kaip yra stumiamas tramvajaus projektas ir aš nujaučiu, kad tramvajų atveju, yra toks pinigų švaistymas į nieką, į balą, kad net baisu pagalvoti.

- Tačiau prisimenu, kaip 2018-aisiais, kai Seime buvo priiminėjamas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas, Seimo teisininkai tikino, jog toks įstatymas prieštarautų Konstitucijai, kadangi dėl metropoliteno reikalingumo turėtų spręsti ne Seimas, bet vietos savivalda.

- Taip, tačiau Metropoliteno įgyvendinimo įstatymas buvo priimtas. Galvoju, aš pats galbūt tada balsavau prieš, bet tada dar karo Ukrainoje nebuvo, o dabar gyvename jau kitokiomis sąlygomis, todėl kitaip mąstome. Aišku, aš negaliu tiksliai pasakyti, kiek yra metropolitenui pritariančių, bet aš matau, kad rimti žmonės labai rimtai apie tai mąsto. Tas, kas nėra susipykęs su žemėlapiu, aiškiai supranta, kodėl Vilniui reikia metro.

- Ar nenukentės Lentvaris, jei „Rail Baltica" juos aplenks ir pasuks 12 km trumpesniu keliu į Vilnių?

- Lentvaris turi geležinkelį. Bet kokiu atveju traukiniai pro Lentvarį į Vilnių važiuoja. Čia jokios problemos nėra.

- Bet metropolitenas kėsinasi palaidoti tramvajaus Vilniuje idėją. Teigiama, jog elektrinis tramvajus yra tylus, patogus, vienu metu gali pervežti 300 keleivių. Tramvajaus bėgiai - siauri, nutiesti viduryje gatvės, todėl netrukdo kitam eismui. Be to - autobuso galiojimo laikas - 10-14 metų, o tramvajaus - 25-30 metų. Netgi primenama, jog 1893-1925 metais po Vilnių jau važinėjo tramvajus. Tiesa, tempiamas arklių.

- Tramvajus yra XIX amžiaus reikalas, todėl aš nežinau, kam dabar apie jį galvoti, jeigu Vilniuje galima metro po žeme ištiesti. Dalis to metro būtų po žeme, o dalis - paviršiuje, kadangi Pilaitėje yra tiek vietos, kad galima metro traukiniams važiuoti ir ant žemės. Viską galima suderinti. Berlynas tam yra geriausias pavyzdys.

Komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos Miesto plėtros komiteto narys Gaudentas AUKŠTIKALNIS:

„Mes to klausimo dėl metro ar dėl tramvajų dar nesvarstėme savivaldybėje, bet aš būčiau pozicijoje daugiau už tramvajų, nes metro įrengti būtų labai brangu. Jeigu būtų metro rengiamas kažkada, kai Artūras Zuokas buvo šitą idėją iškėlęs, tai tos idėjos įgyvendinimas būtų buvęs pigesnis ir metro būtų turėjęs du pliusus.

Vienas dalykas - tas transportas yra po žeme. O antras dalykas - tai apsauga žmonėms. Ypač šiai dienai, kai matome, jog Ukrainoje karas ir žmonės, toje vietoje, kur yra metro, bent turi kur pasislėpti. O ir judėjimas po žeme daug saugesnis yra.

Nors aš negaliu dabar pasakyti konkrečių skaičių, tačiau tramvajus vis dėlto yra pigesnis variantas. Metro, aišku, yra labai patogus, tačiau iš kur gauti tiek pinigėlių, kai dabar biudžetas pirmiausiai skiriamas gynybai? Gal mes šiek tiek dėl to metro klausimo ir pavėlavę, o tramvajui pirmenybė - nes jis pigesnis dalykas.

Bet Vilniuje mes dabar sprendžiame ne tramvajaus klausimus, bet autobusų pirkimą, apie pinigus žaliam kurui pirkti. Todėl aš savivaldybėje šiuo metu negirdėjau svarstymų nei apie tramvajus, nei apie metro.

Istorija

Vilniaus metropoliteno idėją propagavo ir šviesios atminties visuomenininkas, inžinierius Juozas Zykus (1942-2021). Įkūręs visuomeninę organizaciją „Metro sąjūdis". J.Zykus dar 2016-aisiais tikino, jog po 5-10 metų, tai yra, jau 2021-2026 metais Vilnius bus užkimštas automobiliais, todėl sostinei yra gyvybiškai būtinas požeminis transportas.

Anot J.Zykaus, metro nepakenktų Vilniaus senajai architektūrai, istoriniam paveldui, nes požeminė trasa būtų 30 metrų gylyje, o miesto kultūrinio sluoksnio gylis tesieka apie 5 metrus. J.Zykus planavo, jog metro statybai pinigų būtų galima gauti iš ES, o pats projektas būtų visiškai paruoštas įgyvendinti per 3-4 metus.

J.Zykaus idėjai tąkart pritarė ir SEB banke dirbantis būsimas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Sutikęs, jog vilniečiai dėl spūsčių kelionėje praleidžia per daug laiko, o kelionėje sugaištas laikas jokios vertės nesukuria.