1 nuotr.Nuo šių metų pradžios įsigaliojus reikalavimui klientus aptarnaujantiems užsieniečiams Vyriausybės nustatytu lygiu mokėti lietuvių kalbą, Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovas Audrius Valotka sako, kad padidėjo gyventojų, kurie daugiausiai yra nepatenkinti dėl pavežėjų, maisto kurjerių paslaugų, skundų.
„Pavyzdžiui, anksčiau per metus sulaukdavome 40-50 skundų iš viso, o šiandien jau yra 31 skundas. Toks yra greitis. Vadinasi, įstatymas yra tikrai laiku ir, laimei, kad jis nebuvo dar nukeltas. Besiskundžiantys žmonės labiausiai yra nepatenkinti dėl pavežėjų, maisto kurjerių, šiek tiek — dėl masažuotojų, barzdaskučių paslaugų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė A. Valotka.
Pasak jo, gyventojai nurodo nesaugumo jausmą, tai, kad paslauga negali būti įvykdyta tinkamai dėl to, jog nevartojama valstybinė kalba.
„Tarkime, su vairuotoju jie negali susikalbėti, vairuotojas daro kažką ne taip, prašo sustoti, pasukti, jis to nesupranta“, – sakė A. Valotka.
Jo teigimu, VKI lanksčiai vertina skirtingas situacijas.
„Pavežėtojai visada privalo kalbėti lietuviškai, tačiau maisto kurjeriai, Kalbos inspekcijos interpretavimu, yra tarsi šiek tiek pilkojoje zonoje. Jeigu jums, tarkime, atvežė picą, sakote: „Laba diena“, jis pasakė: „Hello“ ir gauname tokį skundą. Toks skundas yra nepakankamas, nes lietuvių kalbos nemokėjimas turėtų trukdyti deramai atlikti savo darbą, suteikti paslaugą. Taigi inspekcija žiūri į tuos atvejus lanksčiai“, – sakė A. Valotka.
Jis pritartų Kelių transporto kodekso pataisoms, įpareigojančioms pavėžėjus iš anksto pateikti valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimą.
„Jeigu tu nori būti keleivių vežėju, pateikei vieną pažymėjimą, kad išlaikęs egzaminą, ir viskas baigta. Manau, kad toks Kelių kodekso pateikimas būtų labai prasmingas, nes ir Inspekcijai būtų lengviau“, – sakė A. Valotka.
ELTA primena, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Seimo priimtos, konservatorės Dalios Asanavičiūtės- Gružauskienės inicijuotos, Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, reikalaujančios, kad klientus aptarnaujantys užsieniečiai kalbėtų lietuviškai.
Pagal naujas įstatymo nuostatas, Lietuvoje prekes parduodantys bei paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys turi užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine lietuvių kalba Vyriausybės nustatytu lygiu.
Aptarnauti klientus lietuvių kalba nereikalaujama iš tų, kurie laikinai parduoda prekes, pavyzdžiui, mugėse, ir tokia veikla nesiverčia nuolat.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 217 tūkst. užsieniečių.
