„Vaiko pinigai“ nemotyvuoja, reikia mažesnių mokesčių

O kokias tendencijas mato medikai, sutinkantys naują gyvybę? „Vakaro žinios" kalbėjosi su Vilniaus gimdymo namų direktoriumi Broniumi ŽALIŪNU.

„Iš tikrųjų prioritetai dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo keičiasi. Mes, akušeriai-ginekologai, priiminėjame gimdymus ir esame paskutinė grandis, kitaip sakant, mes matome jau demografijos rezultatus. Jeigu pasaulyje kažkas keičiasi, mes tą pajaučiame vieni pirmųjų.

Jau daug metų gimstamumas drastiškai mažėja, kasmet vis po 1000 mažiau gimsta... Gimstamumo mažėjimą aiškiai pajutome prieš 5 metus, kai buvo COVID-19 pandemija. Tiesa, tada visi sakė, kad bus „vaikų bumas", nes per pandemiją visi namie. Bet kai žmonės kartu „uždaryti", jie paprastai pešasi (juokiasi).

Prasidėjus karui Ukrainoje irgi daugelis nebeplanavo nėštumų, gimdymų sumažėjo praėjus 9 mėnesiams nuo karo Ukrainoje pradžios, - pasakojo B.Žaliūnas. - Mano supratimu, gimstamumas mažėja dėl neužtikrintumo - savo ar šalies ateities."

- Vyresnės kartos atstovai pasakoja, kad jie būdami jauni per daug neplanavo nei pačių vaikų, nei jų skaičiaus. Dievas davė vaikų, davė ir duonos. O kaip dabar?

- Dabar reikia pirma susikurti karjerą, buitį, tik tada - kaip vyšnia ant torto - bus vaikai. Vaikų gimimas atidedamas vėlesniam laikui, paskui jau ir pastoti sunkiau; aktualesnis tampa pagalbinio apvaisinimo klausimas. Nemanau, kad lietuviai kuo nors išskirtiniai, elgiamės kaip Vakarų pasaulio žmonės.

- Mes kiekvienas galbūt nė nesusimąstome, kad kaip tauta galime kada nors išnykti?

- Savo darbe mes matome šeimas, norinčias turėti vaikų. Jeigu keisis valstybinis požiūris į šeimą, į vaikus, gal tai lems pokyčius? Labai to norėtųsi.

Nemanau, kad žmones labai motyvuos „vaiko pinigai". Jų neužteks ir sauskelnėms... Manau, ne pašalpos turi būti, o mažesni mokesčiai auginantiems vaikus. Supraskime, pensiją mes užsidirbame, bet ją realiai mokės tai mūsų vaikai.

Manau, šeimos, turinčios vaikų, galėtų turėti dideles mokesčių lengvatas. Finansiniu požiūriu tai būtų oriau nei gauti kokią išmoką - vienkartinę ar nevienkartinę.

- Viešoje erdvėje išgirstame ir tokių pastebėjimų - „kur dingo vyrai", suprask, kad vaikų priežiūros našta lieka tik moteriai.

- Seniau moterys buvo namų šeimininkės, jų pareiga buvo gimdyti, auginti vaikus, o vyro - uždirbti pinigus, uždirbti duonai. Dabar yra lygios teisės. Kai kurioms moterims karjera rūpi tiek pat, jos save išlaiko, joms vyro nebereikia „kaip išlaikytojo", o reikia „kaip partnerio".

Žinoma, kai atsiranda vaikai, moteris tam tikram laikui „išstumiama" iš darbo rinkos. Tai yra viena priežasčių, kodėl moterys nenori turėti vaikų arba riboja (jų skaičių, - aut. past.).

Kitas dalykas, moterys šiais laikais gimdo su lydinčiu asmeniu, o jis ir būna vyras. Taigi sakyčiau, kad vyrai dabar kaip tik labiau įsitraukę į vaikų auginimą. Dabar yra ir tėvystės atostogos, jomis vyrai naudojasi.

Dabartinės kartos planuoja nėštumus ir moka planuoti. Nėštumų nutraukimų gerokai sumažėję.

- Išsivysčiusiose šalyse moterys pirmą vaiką gimdo vėlesnio amžiaus, ar galima daryti prielaidą, kad tada lieka mažiau laiko gimdyti antram, trečiam vaikui?

- Prieš 30 metų buvo labai daug gimdymų. Tuo laiku gimusios mergaitės dabar gimdys. Bet gimdančių moterų mažėja. Pagal dabartines tendencijas, po 25 metų Lietuvoje bus mažai gimdymų.

- Nebėra visuomenėje stigmų, kad jeigu šeima - daugiavaikė, tai būtinai joje yra problemų?

- Tokia stigma yra arba išnykusi, arba sumažėjusi. Anksčiau būdavo sakoma, jeigu daugiau vaikų, tai būtinai gimdo dėl pašalpų. Yra šeimų, kurios turi daug vaikų, ir tie vaikai laukti.

- Kaip manote, jei viešai daugiau būtų kalbama apie šeimos laimę, nei rūpesčius, kurie aktualūs auginant vaikus, gal daugiau žmonių ryžtųsi ir gausesnei šeimai?

- Formuoti tokį modelį, kad šeima - prioritetas, žinoma, svarbu. Labai svarbu yra švietimas. Jeigu formuojamas požiūris, kad individualumas, karjera yra prioritetai, tai toks požiūris ir susiformuoja. Reikia jau nuo mažens diegti vertybinius dalykus, kad šeima, vaikai yra svarbu.

Mūsų visuomenėje, matyt, daugėja žmonių, kuriems labai svarbu jų gyvenimo komfortas, tokių žmonių dabar daugiau nei būdavo prieš 10-20 metų. Viskas yra prioritetų klausimas. Kas tavo gyvenime svarbiau? Asmeninė laisvė, karjera ar vaikai?

Yra toks posakis - „Nepaisant mūsų pastangų vaikai užauga" (juokiasi). Žmonės savo vaikų auginimo laikotarpį prisimena šviesiomis spalvomis.

Noriu pasidžiaugti, kas Vilniaus gimdymo namuose pernai buvo daugiau gimdyvių nei užpraėjusiais metais. Šįmet mes ir vėl einame į kalną. Mums labai svarbus individualus dėmesys gimdyvėms, šeimoms.

Šeimos gali susipažinti su personalu, būna rengiamos atvirų durų dienos. Vyksta paskaitos. Skatiname, kad šeimos pasiruoštų gimdymui. Manau, kad daug kas dėl to ir renkasi gimdyti pas mus.

Mes turime šeimines palatas, kiekviena moteris, kuri nori po gimdymo pasilikti kartu su vaiku, vyru, turi galimybę tą padaryti. Vyras pirmosiomis dienomis po gimdymo padeda žmonai. Jie vienas kitą palaiko.

- Ankstesnės kartos tokių galimybių neturėjo, nes buvo net įsitikinimas, kad „vyrui gimdyme ne vieta".

- Gimdymas nėra vien moters reikalas, tai bendras visos šeimos reikalas. Požiūris į gimdyves visiškai pasikeitęs, moterys gimdo gimdyklose po vieną. Nebėra kaip anksčiau, kai gimdyklose gimdydavo net kelios moterys.

Naujagimis nebėra atskiriamas nuo šeimos. Jis turėtų jau labai sirgti, kad būtų atskirtas dėl jo paties saugumo.

Visos procedūros atliekamos palatoje, dalyvaujant mamai. Mama nuo vaiko niekada nėra atskiriama. Kai gimimas įvyksta su cezario pjūvio operacija, naujagimis dedamas mamai ant krūtinės ir visą laiką būna su mama. Mes į tokią operaciją įleidžiame ir vyrą, jei pageidaujama.

Asmeniškai aš džiaugiuosi, kai yra gimdyves lydintys asmenys. Jie yra pagalbininkai. Gimdymas trunka daug valandų ir psichologiškai tai vargina. Personalui visada ir nereikia būti. Kai yra lydintis asmuo, jaukią aplinką lengviau sukurti.