Vaikai iš šeimų paimami ir neteisėtai

Ši istorija atvėrė sistemos spragą - vaiko teisių specialistai paimdami vaikus nesilaikė įstatymų. Kiek dar šeimų nukentėjo nuo proceso, kurį visada taip gynė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba?

Kiekvieną kartą Lietuvą sukrėtus jautriai vaikų paėmimo istorijai, vaiko teisių specialistams tenka aiškintis, kodėl jie iš šeimos buvo paimti. Iki šiol būdavo akcentuojama, kad tai visuomet kraštutinė priemonė ir galima tik tuomet, kai vaiko paėmimą patvirtina teismas.

„Nustačius vaiko apsaugos poreikį ir būtinybę paimti vaiką iš jo tėvų ar globėjų kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismas, įvertinęs pateiktas faktines aplinkybes, leidimą gali išduoti arba atsisakyti jį išduoti", - iki šiol rašoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos puslapyje.

Tačiau Vilčinskų istorija parodė, kad tai tėra neteisėta įsisenėjusi praktika. Mat Vaiko teisių apsaugos ir pagrindų įstatymas sako priešingai - tarnybos, nustačiusios pavojų vaikams, pirmiausia turi paimti vaiką, o tik tada kreiptis į teismą. Nors vaizdo įraše, kuris tuomet apskriejo Lietuvą, specialistai tikino, kad sprendimą paimti iš šeimos tris vaikus priėmė teismas.

Kyla klausimas, kiek tokių atvejų praktikoje buvo įgyvendinta, kai tarnyba veikė ne pagal įstatymą? Ir ar po Vilčinskų atvejo kas nors keitėsi? Iš kiek šeimų tokiu būdu neteisėtai buvo paimti vaikai?

Dėl šių klausimų „Vakaro žinios" kreipėsi į tarnybą.

Kaip situaciją pakomentavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė, teisės aktuose numatytas reguliavimas dėl teisės priimti sprendimą perkelti vaiką į saugią aplinką, įvertinus vaiko situaciją, bei būtinybės jau po faktinio vaiko paėmimo kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo, nesikeitė. Vadinasi, turėjo keistis praktinis įgyvendinimas.

Kiek tokių atvejų buvo, nesako

Tačiau kiek tokių atvejų, kaip Vilčinskų, yra buvę, tarnyba nenurodė. „Jūsų minima situacija, kuomet vaikai iš šeimos faktiškai buvo perkelti jau po teismo leidimo išdavimo, yra itin reta ir praktikoje susiklostė tik dėl tėvų atsisakymo bendradarbiauti su vaiko teisių gynėjais, saugios aplinkos vaikams neužtikrinimo.

Pabrėžiame, kad teismo leidimo išdavimo panaikinimas šiuo atveju buvo grindžiamas ne tuo, kad netinkamai buvo įvertintas vaikams kylantis pavojus, tačiau būtent dėl procedūros neatitikimo teisės aktų reikalavimams - faktinis vaikų paėmimas įvyko tik po teismo sprendimo priėmimo", - nurodė tarnybos atstovė.

Nors dar pernai iš tarnybos tokiu pačiu klausimu gautas atsakymas buvo kitoks. „Šis teismo sprendimas iš tiesų nustebino bei įnešė sumaišties ir klausimų dėl tolimesnio vaiko teisių gynėjų reagavimo, ypač sudėtingais atvejais, kai tėvai atsisako ne tik bendradarbiauti, bet ir kontaktuoti, įsileisti vaiko teisių gynėjus.

Tad manome, kad šiuo klausimu tikrai yra svarbu diskutuoti tiek su socialiniais partneriais, tiek su ministerija dėl galimų teisės aktų keitimų, padėsiančių apsaugoti vaikus.

Šiuo metu vaiko teisių gynėjai jau yra sudarę bendrą darbo grupę su policijos pareigūnais, kurioje kalbame ir tariamės dėl veiksmų koordinavimo sudėtingais vaiko perkėlimo atvejais.

Taip pat diskutuosime su ministerija ieškodami naujų sprendimų apsaugoti vaikus", - pernai metų pradžioje nurodė tarnybos atstovai.

Dabar jie procesą aiškina taip: „Tais atvejais, kai vaikas galimai patyrė smurtą arba jam buvo iškilęs pavojus per 3 darbo dienas, o kitais atvejais per 15 darbo dienų, vaiko teisių gynėjai atlieka vaiko situacijos vertinimą. Jei vaiko situacijos vertinimo metu nustatoma, kad vaikui nesaugu be papildomos pagalbos bei apsaugos likti šeimoje, tėvų prašoma nurodyti žmogų, kuris galėtų padėti pasirūpinti vaiku.

O jeigu tai neįmanoma ar tėvai tokio žmogaus nenurodo, siūloma kartu su vaiku apsigyventi krizių centre, kur šeimai pagalbą teikia visa specialistų komanda. Tik jei tėvai su tuo nesutinka arba situacija šeimoje nesikeičia, vaiko teisių gynėjai gali priimti sprendimą perkelti vaiką į saugią aplinką ir tokiu atveju privalo kreiptis į teismą dėl šio sprendimo patvirtinimo. Laikinoji globa vaikui gali būti nustatoma tik po teismo leidimo išdavimo."

Skambios istorijos kelia klausimų

„Vakaro žinios" kreipėsi į daug metų Socialinių reikalų komitete dirbusią parlamentarę Rimą Baškienę. Pasak jos, kiekvienu rezonansiniu atveju Seime domimasi. „Kiekvienas viešai nuskambėjęs atvejis svarstomas parlamentinės kontrolės metu Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete.

Visada laikomasi nuomonės, kad negali būti skubotų, nepamatuotų sprendimų ir visų pirma reikia paisyti vaiko ir šeimos teisių. Tikslas visuomet yra išsaugoti vaiko galimybę augti šeimoje. Ne jį paimti, bet išsiaiškinti visas aplinkybes. Tai yra jautrios situacijos, todėl skubėjimo negalima pateisinti", - sakė R.Baškienė.

Ji sako, kad naujausias atvejis, kai iš šeimos Klaipėdoje buvo paimtas vos kelių dienų kūdikis, taip pat kelia klausimų: „Vaikutis buvo ligoninėje, jis buvo medikų priežiūroje. Argi jis nebuvo saugus? Manau, kad buvo prasilenkta su įžvalgomis ir pereita tik prie aklo teisės akto vykdymo. Visada nepaisant teisės aktų vykdymo, svarbu ir žmogiškasis matymas. Kaip pasielgti geriau, o ne tik biurokratiškai padaryti veiksmą? Tikiu, kad šis atvejis turėtų būti nuodugniai ištirtas, kad ateityje tokių dalykų išvengtume."

Seimo narė sako, kad viešai nuskambėjusios tokios situacijos skatina nepasitikėjimą sistema.

Interviu su advokatu, Vilčinskų atstovu bylose Rimu ANDRIKIU:

- Ar vaiko teisių specialistų veikimas principu, kad pirmiau buvo kreipiamasi į teismą, o tik tada paimamas vaikas, nors įstatymas numato kitaip, galėjo būti įprasta praktika?

- Nenoriu apibendrinti, bet net ir naujausia situacija, kai buvo paimtas penkių dienų naujagimis, leidžia teigti, kad iš Vilčinskų istorijos pamokų, nebuvo pasimokyta. Štai praėjo keli metai ir matome vėl tokias pačias situacijas. Apart mielai skambančio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės balso, nieko naujo išgirsti neįmanoma. Nes viskas „po senovei".

Vaizdo įrašas iš Klaipėdos netelpa į jokias žmogaus teisių ir pagarbos kūdikiui ribas. Kalbama apie vaiko interesus, ieškotas ir nerastas gimines... Tai yra tokie nusikalbėjimai, kad nėra apie ką net diskutuoti. Taip dirbančius žmones reikia vyti lauk, kol nevėlu.

Juk iš vaiko buvo atimta mama, jos kvapas ir jos pienas. Tai vaikui atsilieps po kelių dešimtmečių. Lygiai taip pat ir Vilčinskų atveju. Žmonės, kurie nuolat kalba apie vaiko interesus, bent suvokia kokią žalą vaikams padarė incidentas, kai didžiulės pajėgos su policininkų ir kitų pagalba plėšė ir išnešė vaikus iš namų? Per kiek laiko ši trauma užgis? Manau, kad mūsų kartoje neužgis. Bet tai niekam nerūpi.

Jeigu paskaitysime teismų sprendimus toje istorijoje, nuo jų šiurpas ima. Pasirodo, kad byloje dėl sienos kirtimo, nebuvo galima baudžiamoji atsakomybė. Dėl vaikų grobimo taikoma iki dviejų metų laisvės atėmimo sankcija. Tuomet kaip buvo įmanoma suimti trijų vaikų tėvą mėnesiui, o motiną dešimčiai dienų ir tris vaikus palikti be tėvų? Koks protas turi būti pas teisėjus, kurie taip nusprendžia? Man tai sunku suvokti iki šiol. Vilčinskų byloje yra padaryta tokių dalykų, kurie yra nesuvokiami. Dabar jau paiminėjami ir kelių dienų vaikai...

- Ar galėtų Vilčinskai teistis su valstybe dėl kompensacijų?

- Jeigu jie gyventų demokratinėje teisinėje valstybėje, ko gero, vaikų naudai būtų priteistos ne mažiau nei šešiaženklės sumos. Bet aš puikiai suprantu, kad mes gyvename skurdžioje valstybėje, kuri deklaruojama kaip teisinė, o iš tikro iki to dar labai toli. Gal tik kryptis teisinga, bet šiaip mes esame liūne. Teisiniame liūne ir dvejopų standartų valstybėje. O kitaip galvojantys tuojau pat pasmerkiami kaip ateiviai iš Maskvos.

Kur tai matyta, kad 40 mln. pralošęs žmogus net neparodomas žurnalistams ir vedamas pro atskiras duris? Kodėl vienas nusikaltėlis vedamas prieš kameras, o kitas pro užpakalines duris? Tokių dalykų galima pamatyti kasdien.

- Ar po Vilčinskų bylos, kitos šeimos bent teoriškai būtų galėjusios atsinaujinti bylas, jeigu ir iš jų vaikai buvo paimti po teismo sprendimo, o ne prieš, kaip numato įstatymas?

- Teismas oficialiame dokumente rašo, kad Vilčinskai žinojo, kad vaikai paimti teismo sprendimu, patalpinti į gerovės centrą mero potvarkiu. Tokius dalykus rašo teisėjai... Bet juk įstatymas reikalauja ne subjekto įvardijimo, o teisėtumo. Vaikai paimti pagal neteisėtą teismo sprendimą. Man, kaip Lietuvos Respublikos piliečiui, suteikta teisė priešintis neteisėtiems valstybės tarnautojų veiksmams. Jeigu mus bando įtikinti, kad vaikus galima paimti pagal neteisėtus dokumentus, tai jau yra dugnas.

Šiuo metu niekam nesvarbu tos bylos esmė. Nes tikslas yra vienas - išlaikyti nuostatą, kad Vilčinskų veiksmai turėjo nusikalstamos veikos požymių. Nes jeigu tai išnyks, atsiridens valstybės tarnautojų, pareigūnų ir policininkų atsakomybės klausimas. Ta grėsmė yra tokia didelė, kad visi ieško būdų, kaip kriminalizuoti Vilčinskų veiksmus. Tai yra taip elementaru.

- Seimo narys Ignas Vėgėlė siūlo, kad jau vaiko paėmimo metu dalyvautų advokatas. Kaip vertintumėte tokią iniciatyvą?

- Galima teigiamai vertinti tokią iniciatyvą. Tai galėtų būti atsvara dabartiniam represiniam aparatui. Bet ar bus gerai, jeigu valstybė, kuri atima vaiką, pati samdys advokatą? Juk ir Vilčinskų byloje buvo valstybinis gynėjas, bet net skundas nebuvo parašytas. Štai ir atsakymas.