Už klausimus apie LRT - vieša egzekucija ir linčo teismas

Už tai puolimo sulaukęs fotožurnalistas stebisi, kad žmonės painioja žodžio laisvės ribojimą su generalinio direktoriaus skyrimo tvarkos pakeitimais.

Tuo tarpu Seime jau pasigirdo siūlymas LRT generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei įsivertinti, ar ji gali tęsti darbą.

Paskutinis balsavimas dėl LRT generalinio direktoriaus skyrimo tvarkos pakeitimų Seime turėtų vykti ketvirtadienį.

Valstybės kontrolės atlikto LRT audito išvadas svarstęs Seimo Audito komitetas siūlo visuomeninio transliuotojo tarybai įvertinti, ar generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė gali tęsti darbą. Toks prašymas įrašytas į trečiadienį patvirtintą komiteto sprendimą.

Taip pat Audito komitetas nutarė kreiptis į papildomas tarnybas dėl naujų tyrimų - Valstybinės darbo inspekcijos prašoma atlikti patikrinimą dėl LRT autorinių ir paslaugų teikimo sutarčių, Valstybinės mokesčių inspekcijos - atlikti LRT mokestinį patikrinimą.

Tuo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos prašoma įvertinti Valstybės kontrolės audite neapžvelgtus 2021-2024 m. laikotarpiu LRT vykdytus pirkimus dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų.

Viešųjų pirkimų tarnybos prašoma sistemiškai įvertinti LRT viešųjų pirkimų valdyseną, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos - įvertinti, ar LRT darbuotojai ir pirkimuose dalyvavę asmenys tinkamai deklaravo viešus ir privačius interesus.

Taip pat sprendime numatytos papildomos užduotys LRT, raginimai visuomeninio transliuotojo Tarybai atidėti naujojo LRT pastato statybas ir pan.

Trečiadienį vykusiame posėdyje dalyvavusi LRT generalinė direktorė M.Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, jog Audito komiteto išvados yra dar vienas išpuolis prieš visuomeninį transliuotoją: „Vertinu šias išvadas kaip besitęsiantį išpuolį prieš LRT, plačiai išeinantį iš Audito komiteto diskrecijos, galių. Audito komitetas neturi teisės nurodyti nei LRT administracijai, nei LRT, kaip struktūrai, duoti jokių nurodymų. Aš suprantu, kad tai yra LRT sunaikinimo plano dalis."

Dėl Seime svarstomų pakeitimų, LRT eteryje nuolat kuriamos laidos šia tema, žurnalistai jau kuris laikas eteryje vykdo akciją „Šalin rankas" ir programas pradeda tylos minute.

Dėl šios iniciatyvos klausimų kilo jau net LRT tarybai. Turinio komitetas oficialiu raštu kreipėsi į LRT generalinę direktorę M.Garbačiauskaitę-Budrienę su klausimais, kieno sprendimu LRT eteryje imtos transliuoti akcijos žinutės ir kas tai finansavo.

Šį paklausimą, pavadinusi „laišku", paviešino pati generalinė direktorė, po kurios įrašo paklausimą pasirašęs komiteto pirmininkas, LRT tarybos narys Jonas Staselis sulaukė didžiulio puolimo viešojoje erdvėje.

- Kokiomis nuotaikomis gyvenate, atsidūręs šiomis dienomis, atrodytų, dėmesio centre? - „Vakaro žinios" paklausė LRT tarybos nario Jono STASELIO.

- Mano nuotaikos yra darbinės. Iš ilgametės darbo patirties žiūriu į šį bandymą daryti audrą stiklinėje, suprasdamas, kad yra įvairių suinteresuotų grupių. Tai yra ne tik LRT darbuotojai ir administracija. Tiesiog taip veikia demokratija. Kartais ji bando veikti per galines duris. Bet mąstantys ir skaityti mokantys žmonės, supranta, kas yra kas. Jie supranta, kad tai nėra apie laisvo žodžio atėmimą ar gąsdinimą pasaulio pabaiga.

Adekvačiai vertinu manęs užpuolimą viešojoje erdvėje. Matyt, taip mes suprantame demokratiją - kai žmonės, pasisakantys už laisvą žodį, smerkia kitą už jo laisvą žodį.

- Nustebino tokia reakcija?

- Nesitikėjau, kad šis vidinis susirašinėjimas bus paviešintas. Ne mes, komitetas, o generalinė direktorė tai paviešino. Mes civilizuotai ir įprastai kreipėmės raštu su klausimais, kurie aktualūs komiteto nariams ir visuomenei. Mes pateikėme klausimus, susijusius su organizacijos valdymu ir prašėme pateikti atsakymus į juos raštu. Tai yra normali praktika. Mes tai aptarėme komitete, kolegos susiuntė savo siūlomus klausimus elektroniniu paštu, tie siūlymai buvo subendrinti ir pateikti komiteto patvirtinimui. Kolegos patvirtino, kad šie klausimai būtų pateikti generalinei direktorei.

Žmonėms teigiama, kad mes klausiame, kas yra akcijos „Šalin rankas" iniciatoriai. Bet aš siūlau žmonėms paskaityti mūsų klausimus, nes mes klausiame ne kas yra organizatoriai, o kas suteikė eterį tam. LRT eteris nėra bėganti Neries upė, iš kurios kiekvienas gali pasisemti vandens su kibirėliu gėlių palaistymui. Yra tam tikros tvarkos, pagal kurias eteris yra suteikiamas. Mes to ir paklausėme. Bet generalinė direktorė vietoj atsakymo tuos klausimus paviešino. Tai yra jos sprendimas.

- Nors sulaukėte nemažai kritikos, bet kartu ir didelio palaikymo, nes panašūs klausimai kilo ir daliai visuomenės?

- Taip. Dėmesio nukreipimas į vieną asmenį padeda redukuoti klausimų esmę, kai bandoma sakyti, kad tik aš vienas klausiu. Tad labai lengva įjungti prieš konkretų žmogų „cancel" kultūrą ir jį pasmerkti. Kad tik neliktų viešojoje erdvėje informacijos, kad iš tiesų 4 iš 5 Turinio komiteto narių pasisakė už šiuos klausimus ir jie yra bendri. Tai nėra mano vieno surašyti klausimai. Aš, kaip komiteto pirmininkas, juos, žinoma, pasirašiau. Bet dalis visuomenės neskaito teksto, kuris buvo paviešintas.

- Jeigu LRT taryba nekeltų tokių klausimų, galėtų sulaukti atsakomybės dėl neveiksnumo kaip aukščiausias LRT valdymo organas?

- Taip, nes LRT taryba yra atsakinga už LRT veiklą. Tos funkcijos yra parašytos įstatyme. Taryba yra aukščiausias kolegialus valdymo ir priežiūros LRT organas. Taryba atlieka LRT dalininko funkciją. Tarybos priedermė yra dalyvauti LRT valdyme. Pasakymas, kad LRT taryba bando užvaldyti LRT... Tiek to, aš to pasisakymo gal nevertinsiu. Žmonės turbūt patys supranta.

Tikiu, kad Lietuvos žmonės moka ne tik skaityti, kas jiems siūloma. Kai žmogus nori ateiti į mitingą, rašo savo poziciją įrašuose, solidžioje demokratijoje toks žmogus, būtų gerai, kad būtų pasidomėjęs situacija labiau ir suprastų kontekstą. O ne tik eitų paviršiumi lozungais. Jeigu kalbame, kad turime būti atsparūs dezinformacijai, išorės priešams, turėtume skatinti žmonių kritinį mąstymą.

- Vilniuje vyksta trijų dienų mitingas prieš planuojamus LRT įstatymo pakeitimus. Kas organizuoja LRT darbuotojų darbą prie Seimo, juk už transliacijas mokėsime mes visi?

- Geras klausimas. Nežinau, neturiu atsakymo. Man ir pačiam būtų įdomu tai sužinoti.

- Nors planuojami įstatymo pokyčiai kalba tik apie generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos keitimą, viešai sakoma, kad tai - pasikėsinimas į žodžio laisvę. Kiek tai yra susiję?

- Projektas susijęs ne su Visuomenės informavimo įstatymu, o su LRT valdymu. Planuojami pokyčiai susiję su politikais, interesų grupėmis ir generaliniu direktoriumi. O kas užtikrina laisvą žodį? Žurnalistai. Dabar žurnalistai, eidami protestuoti ir sakydami, kad generalinio direktoriaus pakeitimas gali apriboti jų žodžio laisvę ir jiems gali būti daroma įtaka, ką jie sako? Kad ir dabar jiems tokia įtaka gali būti daroma. Nes įstatymo pakeitimas nekalba apie santykį tarp generalinio direktoriaus ir žurnalisto ar direktoriaus galimybę daryti įtaką žurnalistams. Jis kalba tik apie tai, kokia tvarka LRT taryba galės atleisti arba priimti generalinį direktorių.

Klausimas, ar tai, kas dabar vyksta LRT eteryje, nėra pilietinio pasipriešinimo ar pilietinės nesantaikos kurstymas? Man įdomu, kaip tai vertina tam tikros atsakingos valstybinės struktūros. Todėl ir kilo klausimai dėl eterio suteikimo. Nes kitą kartą kažkas kitas gali naudotis eteriu lygiai taip pat.

Todėl kyla klausimas: ar eterio suteikimas vyksta savavališkai, ar visgi tai yra teisiškai sutvarkyta ir numatytos tam tikros atsakomybės. Kas yra atsakingas už tai, kas patenka į eterį?

LRT yra išlaikoma iš mokesčių mokėtojų pinigų, kaip ir medikai ar gaisrininkai. Įsivaizduokime, kad gaisrininkams nepatinka, kaip atleidžiamas jų direktorius. Ar jie, atvykę į gaisrą, pirmiausia 15 sekundžių pastovėtų ir tik tada gesina gaisrą? Ar tai būtų normalu? Turbūt visuomenei nebūtų tai priimtina.

- Šią savaitę LRT tarybai buvo įteikti parašai su reikalavimu atsistatydinti, o pagal tvarką tuomet turėtų trauktis ir generalinė direktorė. Kiek Jums toks variantas atrodo realus?

- To labai norima. Bet atsistatydindama LRT taryba pripažintų, kad ji veikė netinkamai ir įvėlė LRT į visa tai, kas dabar vyksta. Kiek aš prisimenu, LRT taryba nedarė kažkokių neapgalvotų, nemotyvuotų, chaosą ir destrukciją keliančių sprendimų. Neprisimenu tokių.

- Dabar kilusi kritika dėl planuojamų pokyčių yra tik bandymas grįžti prie to, kas daug metų ir taip galiojo. Pakeitimai, kad generalinis direktorius būtų atleidžiamas tik vardiniu balsavimu, įstatyme atsirado konservatorių valdžios metu visai neseniai, kaip ir nuostata, kad nepasitikėjimą generaliniam direktoriui galima būtų pareikšti tik jam pažeidus viešąjį interesą?

- Taip, tai buvo padaryta greituoju būdu. Nežinau, kam dar kyla klausimų, kad yra reikalingas slaptas balsavimas. Manau, ataka prieš mane parodė, kad slaptas balsavimas yra būtinas. Jeigu vien tik už komiteto klausimų pateikimą, vyksta vieša egzekucija ir linčo teismas. Akivaizdu, kad reikia grąžinti slaptą balsavimą, kuris galiojo daugiau kaip dvidešimt metų.

Dėl viešojo intereso pažeidimo bandoma remtis Europos žiniasklaidos laisvės aktu. Jis nekalba apie viešą balsavimą. Tai, kad procesai turi būti skaidrūs, dar nereiškia, kad jie turi būti rodomi viešai. Tai skirtingi dalykai.

Be to, turi būti nustatyti aiškūs direktoriaus atleidimo kriterijai. Patys žurnalistai, kurie dabar agituoja už protestus, sako, kad jiems teko teisme įrodinėti, kas yra viešasis interesas. Tai rodo, kad nėra aiškios apibrėžties. Tai yra įvairiai traktuojama teisinė sąvoka. Todėl man atrodo logiška atsisakyti atleidimo dėl viešojo intereso pažeidimo. Nes esant tokiai situacijai, vadovas neaišku kiek galėtų bylinėtis, bandydamas įrodyti, ar buvo, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas. Ir kiekvienas teismas galėtų spręsti pats, ar mato, ar nemato viešąjį interesą.

Europos žiniasklaidos laisvės aktas šiuo metu kalba apie kriterijus, kuriais yra atleidžiamas direktorius. Šiuo metu kriterijai yra du: jeigu pažeistas viešasis interesas ir du trečdaliai tarybos narių balsų. Nors įprasta praktika yra balsų dauguma. Noriu atkreipti dėmesį, kad kai buvo paskirta dabartinė generalinė direktorė, buvo numatytas tik vienas kriterijus - du trečdaliai tarybos balsų. Taryba ir dabar pasisako už šį kriterijų.

Dabar įstatymo leidėjai siūlo keisti šiuos du kriterijus į kitus du. Pirmas, kad generalinis direktorius gali būti atleidžiamas, jeigu nepatvirtinama metinė LRT ataskaita. Manau, kad tai yra normalu bet kokioje organizacijoje. Kitas kriterijus - jeigu vadovas nevykdo įstatyme aprašytų savo funkcijų. Pačių funkcijų niekas nekeičia. Tad du kriterijai keičiami kitais dviem kriterijais. Manau, Seimas turi teisę tai nustatyti ir tai atliepia Europos žiniasklaidos laisvės akto reikalavimus.

Dabar, jeigu LRT generalinis direktorius nepažeidžia viešojo intereso, bet ir nieko nedaro, jo atleisti negalima. Ar tai yra logiška? Tegul sprendžia visuomenė ir politikai.

Beje, atleisti LRT generalinį direktorių dabar galima tik dviem trečdaliais LRT tarybos balsų. Tai galiojo daugiau kaip dvidešimt metų. Bet konservatorių valdžios metų praėjusią vasarą pakeitus įstatymą priimti generalinį direktorių užtenka šešių balsų iš dvylikos. Jeigu balsai pasidalina po lygiai, užtenka pirmininko balso. Taip vienas LRT dalininkas netikėtai gauna net du balsus. Tai įvedė praėjusioji valdančioji dauguma. Bet dabar tai bandoma užmiršti, apie tai nekalbėti ir to nematyti.

Komentuoja žurnalistas Valdas VASILIAUSKAS:

Užsitęsusi, iki gyvo kaulo įgrisusi LRT istorija jau virsta karikatūra. Kalbu ne apie LRT vidaus kuriozą, kai uodega pavizgino šunį: nacionalinio visuomeninio transliuotojo darbuotojų dauguma su administracija priešakyje pareiškė LRT tarybai nepasitikėjimą.

Seime tą Holivudo filmo metaforišką šunį pakeitė realus A.Širinskienės katinas, nors pati Agnė čionai mažai kuo dėta. Jau pats opozicijos užregistruotų LRT įstatymo pataisų skaičius skaičius (per 150) žadėjo skandalą. Bet viską pranoko jų turinys.

Vakarinis (gal tiksliau naktinis) antradienio posėdis prasidėjo opozicijos atstovų V.Juozapaičio, R.Baškienės ir E.Gentvilo pasisakymais, karštai ginančiais žodžio laisvę ir ne menkiau karštai kritikuojančiais valdančiųjų pateiktą įstatymo projektą. Aš gerbiu šias nuomones. Nors ir kategoriškai nesutinku, kad grąžintas senasis įstatymo variantas keltų bent mažiausią grėsmę žodžio laisvei: tokia visuomeninio transliuotojo vadovų skyrimo ir atleidimo tvarka galioja absoliučioje daugumoje ES valstybių.

Tamsiausia Seimo naktis užsklinko, kai žodis buvo suteiktas I.Šimonytei. Ar jauku buvo klausyti jos tiradų net tiems opozicijos nariams, kurie visa širdimi gynė žodžio laisvę? Ar nebuvo pasityčiota iš tų dešimties tūkstančių protesto mitingo prie parlamento dalyvių, kurių dalis vėl buvo susirinkusi tą vakarą prie degančių laužų?

Juk rimta tema buvo paversta farsu, kai buvusioji premjerė į įstatymą siūlo įrašyti vedėjų privalomas „tonacijas" ir veido išraiškas. Žinoma, kiekvienas Seimo narys gali pasišaipyti iš kolegų komiškų pageidavimų, kad juos LRT „rodytų gražiai", bet tam juk yra diskusijos, replikos Seimo salėje. I.Šimonytė, talkinant G.Skaistei, sarkazmą, galbūt ir sąskaitų suvedinėjimą su politiniais oponentais perkėlė į įstatymų leidybą, paversdami ją parodija.

Tačiau nieko nėra graudžiau, kai žmonės, neapdovanoti humoro jausmu, mėgina juokauti. Vengiu Seimo narius įžeidinėti, tačiau tokie nevykę juokai vadinami arklišku humoru. Ir tuo pačiu metu, kiek čionai buvo I.Šimonytės pasitenkinimo ir grožėjimosi savimi: žiūrėkite, kokia aš šaunuolė! Apgailėtinas vaizdelis.

Bet visus pranoko D.Asanavičiūttė-Gružauskienė. Ir kur konservatoriai prirenka tokių kadrų? Prilipusi prie šoninio mikrofono, ji terorizavo posėdžiui pirmininkavusius J.Oleką ir R.Budbergytę, kurie painiojosi tose pataisų brūzgynuose. Juk vien D.Asanavičiūtė-Gružauskienė jų buvo pateikusi 15, vieną už kitą absurdiškesnių. Ir patyčių viršūnė: jos pasiūlymas, jog LRT generalinis direktorius gali būti atleidžiamas, jeigu juo bus nepatenkintas A.Širinskienės katinėlis Nuodėgulis. Seimas nubalsavo už katiną, nes dalis valdančiųjų jau buvo palikę posėdžių salę.

Taip išsityčiojusi iš įstatymų leidybos, Seimo, jį išrinkusių Lietuvos žmonių, D.Asanavičiūtė-Gružauskienė neužmiršo išrėžti kalbos apie patyčių kultūrą. Įsilinksminusioms Seimo šmaikštuolėms nė motais LRT ištikusi giliausia krizė, kuri ir taip didina valstybės vidaus gyvenimo nestabilumą, jos užmiršo net geopolitinę situaciją, kuria be perstojo gąsdina Lietuvą.

O ką kalbėti apie Konstitucinio Teismo, apibrėžusio Seimo ir Seimo narių konstitucinį statusą, nesyk akcentuotą atsakingo valdymo imperatyvą, kuris kyla iš konstitucinių teisinės valstybės principų.

Ar ši tamsiausia Seimo naktis nepranašauja valstybės sutemų?